Šeštadienį prasidėjęs delegacijos iš Šanchajaus trijų dienų trukmės vizitas papildė keletą kitų pastaruoju metu įvykusių abipusio bendravimo iniciatyvų, pasitelktų Taivanui rengiantis 2024-ųjų rinkimams.

Pekinas teigia, kad ši demokratinė sala yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną ketina užgrobti, prireikus – jėga. Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) kadencijos metu Kinija padidino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą.

Pirmadienį šešių narių grupė iš Šanchajaus susitiko su Taipėjaus meru Chiang Wan-an (Čen Vanan) iš propekiniškos opozicinės Kuomintango (Gomindano, KMT) partijos.

Jų kelionė įvyko po to, kai šį mėnesį Pekinas pareiškė, kad nori su šia partija – Taivano pagrindine politine opozicija – stiprinti bendradarbiavimą.

Pareigūnai „pasikeitė nuomonėmis savivaldžiais klausimais, pavyzdžiui, kultūros, sporto ir turizmo... Šanchajaus delegacija taip pat sakė, kad buvo šiltai priimta“, sakoma Taipėjaus miesto valdžios pirmadienį paskelbtame pareiškime.

Taivano ir Kinijos kontaktavimas sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos išprovokuoto sienų uždarymo, tačiau dėl politinės įtampos jis buvo retas ir anksčiau.

Šanchajaus delegacijos vadovas Li Xiaodongas (Li Siaodongas) sekmadienį paklaustas, ar jų vizitas rodo Taivano ir Kinijos santykių atšilimą, atsakė: „Mes jo laukiame.“

„Tačiau kardinalių pokyčių neįmanoma pasiekti tik per vieną darbo grupę, pavyzdžiui, mano, abi šalys turi dirbti kartu“, – žurnalistams sakė jis.

KMT pirmininko pavaduotojas Andrew Hsia (Endrius Sia) neseniai buvo išvykęs į devynių dienų kelionę į Kiniją, kur ragino didinti tiesioginių skrydžių skaičių ir panaikinti importo apribojimus.

Gruodį Kinija sustabdė daugybę Taivano maisto produktų ir gėrimų siuntų, padidindama vaisių ir žuvies importo draudimą, įvestą po tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito Taivane.

Rugpjūtį įvykusi N. Pelosi kelionė pakreipė Taipėjaus ir Pekino santykius link žemiausio taško per daugelį metų, o Liaudies išlaisvinimo armija kaip protesto ženklą aplink salą surengė masines karines pratybas.

Vadovaujant Tsai Ing-wen pirmtakui Ma Ying-jeou (Ma Ingdžiu), kuris buvo palankiai nusiteikęs Kinijos atžvilgiu, Pekinas su KMT palaikė gana glaudžius ryšius, o kadangi dabartinė Taivano lyderė negali pretenduoti į dar vieną kadenciją, būsimi prezidento rinkimai siūlo platų scenarijų spektrą.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Pekino Taivano reikalų biuro vadovas Song Tao A. Hsia delegacijai sakė, jog Kinijos komunistų partija yra pasirengusi bendradarbiauti su KMT ir skatinti santykius, grindžiamus bendru politiniu pagrindu – nepritarimu Taivano nepriklausomybei.