Kas išeitų, jeigu žmogui prisiūtume paukščio sparnus? Nei šis, nei tas. Kažkas panašaus išeina ir diegiant demokratiją karo nualintame musulmoniškame Afganistane, kur valdžios kone nėra.

Žmonės su maišais ant galvų eina prie balsadėžių. Kas slepiasi po šiais apdarais? Vyras ar moteris? O gal teroristas? Ne taip jau ir svarbu. Svarbiausia, kad demokratinis mechanizmas, nors girgždėdamas, bet juda.

Pareiškę savo valią rinkėjai išeina mėlynais pirštais ir žingsniuoja namo slėpdami rankas, nes bijo su jomis atsisveikinti. Talibai aiškiai ir griežtai įspėjo: "Pamatysime mėlynus pirštus – nupjausime!"

Afganistanas labai stengiasi iš Vakarų perimti demokratines tradicijas, bet vietomis persistengia. Štai Kabule šią savaitę įsisuko prekyba rinkėjų pažymėjimais po 10 JAV dolerių (24 litus). Prekybą narkotikais trumpam turėjo pamiršti ir Afganistano prezidento Hamido Karzai jaunesnysis brolis Ahmedas Wali Karzai, vienas iš Kandaharo provincijos vadukų. Pasak žiniasklaidos, jis už rinkėjų pažymėjimus siūlė net iki 30 JAV dolerių (72 litų).

Nors dėl prezidento posto varžėsi daugiau nei 30 kandidatų, rinktis vis vien nebuvo iš ko. Niekas neabejoja, kad dar vieną penkerių metų kadenciją užsitikrins H.Karzai, praradęs ne tik afganistaniečių, bet ir užsienio partnerių pasitikėjimą. Bene vienintelis jo pranašumas, kurį vertina Vakarai, – gebėjimas tvirtai laikytis valdžioje. Juk priešingu atveju šalis nugrimztų į chaosą, o tai reikštų Talibano pergalę.

Kaip rašo pasaulio laikraščiai, išpuolių rinkimų dieną buvo nedaug. Tiesa, vietos žiniasklaidai buvo uždrausta pranešti apie teroristų atakas. Padėtis primena garsųjį George’o Orwello kūrinį: jeigu apie įvykį nerašė "The Times" ir jeigu jis neminimas oficialiuose dokumentuose, vadinasi, jo nebuvo. Deja, anglų rašytojas rašė ne apie demokratiją, o apie totalitarinio režimo mechanizmą.