Kaimyninėje Baltarusijoje įvykę ketvirto parlamento rinkimai beveik nieko nesiskyrė nuo ankstesnių. Kandidatų pasirinkimas buvo menkas, tik šį kartą valdžios nesiekė nė vienas žinomas politikas.

Šventinės nuotaikos nebuvo

Minsko Baravlianų priemiestis. 53 rinkimų apygarda. Prie įėjimo budi milicininkas, prie stalų susėdę komisijos nariai, kiek nuošaliau – opozicinio Baltarusijos liaudies fronto (BNF) stebėtojos. Iki vidurdienio už tris kandidatus iš 180 registruotų gyventojų balsavo keturi. Dar po penkiolikos minučių rodiklius gerokai pakeitė balsuoti atvažiavęs meno kolektyvas. Prie balsadėžių skubėjo tautiniais kostiumais apsirengusios moteriškės.
"Jeigu ir toliau taip bus, rinkimai neįvyks. Tačiau tai ne mano reikalas, aš tik turiu stebėti kaip skaičiuos balsus", – iš pradžių nenorėjusi prisistatyti konstatavo BNF partijos stebėtoja Natalija.

Apie 12 valandą rinkimų apygardoje pasirodė Baltarusijos liberaldemokratų partijos lyderis Sergejus Gaidukevičius, visokeriopai reiškiantis paramą esamai tvarkai ir aktyviai dalyvaujantis kiekvienuose valdžios rengiamuose rinkimuose.

"Balsuoti – mano pilietinė pareiga", – sakė politikas. Tačiau jau atidavęs balsą už vieną iš trijų kandidatų pripažino, kad ši rinkimų kampanija sukėlė tam tikrą sumaištį jo vertybių sistemoje. Politikui apsispręsti kliudė pasyviai pasirodę kandidatai.

Savo kandidatūros nekėlė

"Pažiūrėkite, – rodo S.Gaidukevičius biuletenį – nė vieno žmogaus nepažįstu, visas šitas pavardes matau pirmą kartą. Per visą rinkimų kampaniją negavau nė vieno lapelio, kuriame būtų bent jau kandidato vardas ir pavardė. Taip ir balsuoju – už tą, apie kurį esu bent kažką girdėjęs."

Tas, apie kurį valdžiai lojalios partijos lyderis bent kažką girdėjo, pasirodė esąs dabartinis parlamento narys, pakartotinai keliantis savo kandidatūrą. Pasirinkti netrukdė ir tai, kad valdžios kandidatas – stambios firmos direktorius, o opozicijoje – baltarusių kalbos mokytojas iš Logoisko.

Pats liberaldemokratų lyderis rinkimų kovos atsisakė. Buvo nuspręsta keliasdešimt kartų sumažinti partijos atstovų skaičių. Per praėjusius rinkimus liberaldemokratai visoje Baltarusijoje iškėlė 110 kandidatų, šį kart tik aštuonis – vieną Minske ir po vieną kiekvienoje srityje. Kitur jų pozicijas užėmė nepartiniai.

"Nusprendėme, kad partijai taip bus geriau. Tikiu, kad visi mūsų kandidatai nugalės, nors anksčiau labai daug jų negaudavo rinkėjų pasitikėjimo mandato. Pats nedalyvauju, nes rimtai ruošiuosi būsimiems prezidento rinkimams", – apibendrino S.Gaidukevičius.

Nusivylė opozicijos politikais

Minėtai rinkimų apygardai priklausantis Aleksejus rinkimus vertino skeptiškai. Per praėjusius rinkimus jis buvo Baltarusijos Helsinkio komiteto stebėtoju, matė visą sistemą iš vidaus, todėl dabartinių rinkimų rezultatus prognozavo iš anksto.

"Opozicija nelaimėtų ir taip, tačiau kiekvienos rinkimų apygardos pirmininkas bijo ir stengiasi, kad rezultatas būtų kuo geresnis. O opozicijos politikai praranda populiarumą. Anksčiau parašų rinkėjams už parašą mokėdavo po vieną JAV dolerį (apie 2,35 litų), dabar tik po 40 dolerio centų. Be to, kiekvienas iš jų šiųmetei rinkimų kampanijai iš biudžeto gavo po 1,5 mln. rublių (apie 2 tūkst. litų). Juk galėjo bent nespalvotų atsišaukimų prispausdinti", – kalbėjo Aleksejus.

Buvęs stebėtojas pasakojo, kad prie balsus skaičiuojančių komisijos narių neleidžiama prieiti nė vienam stebėtojui, o jei kuris nors priartėja, jam liepiama arba pasitraukti, arba išvis palikti patalpas. Be to, dažnai už pinigus (10 JAV dolerių (23,5 litų) pasamdyti stebėtojai ir patys nelabai stengiasi kažką pamatyti.

Balsavo už A.Lukašenką

Atrodo tik gudresni bandė išnaudoti rinkimų farsą savo naudai. Valdžiai reikėjo aukštų rodiklių. Ir jie buvo pasiekti. Jau po pietų daugiausia kultūros namuose ir mokyklose įrengtose rinkimų apylinkėse prasidėjo nemokami koncertai. Žadėtieji 85 proc. buvo gana nesunkiai surinkti. Prezidento raginami prie balsadėžių atėjo visi, kam esama sistema sukūrė nuolaidų sistemą ir davė tvirtas socialines garantijas – pensininkams, valstybės tarnautojams. Dar 10 proc. susidarė per išankstinį balsavimą.

Rinkimai stebino savo nykumu. Gatvėse nebūtum radęs nė vieno plakato su politiko veidu, o sostinė ir provincija gyveno įprastu savaitgalio ritmu. Vos keli skelbimai kvietė atvykti balsuoti, nenurodydami už ką ir kaip. Nesistengė kandidatai, neskubėjo prie balsadėžių ir eiliniai žmonės.

"Kam? Juk šie rinkimai niekam nebuvo svarbūs, išskyrus Europą", – tvirtino Aleksejus.
Ir ne tik Europai. Vaikštinėdami su draugu Minsko gatvėmis susidūrėme su 500 rublių (apie 70 centų) prašančiu valkata. Juokaudami paklausėme, ar šis eis balsuoti, jeigu duosime prašomą sumą.

"Žinoma, taip, tuoj pat einu balsuoti", – ėmėsi skėsčioti rankomis. "O už kurį kandidatą, ar žinote?" – klausėme. "Už Lukašenką, tik už jį. Už garantijas", – kartojo greitakalbe ir sutrikęs nuėjo šalin sužinojęs, kad parlamento rinkimuose joks Aleksandras Lukašenka nedalyvauja.