Prancūzų kantrybė trūko. Su prezidentu priešakyje jie bando išvalyti šalį nuo romų, kurie kelia daug rūpesčių.

Tolimos svajonės

Du berniukai pirmadienį stovėjo gimnastikos salėje rytiniame Paryžiaus priemiestyje ir svarstė apie ateitį.

"Noriu būti mechanikas ir futbolininkas", – sakė 14 metų Benjaminas. – Bet iš pradžių norėčiau lankyti mokyklą."

Jo bendraamžis, kuris irgi niekada nelankė mokyklos, sakė norįs būti žurnalistas.

Berniukų artimiausia ateitis yra labiau negu aiški. Prancūzija išsiųs juos į Rytų Europą su šimtais kitų romų, kurie pateko į prezidento Nicolas Sarkozy nemalonę. Tvirtai pasiryžęs pažaboti nelegalią imigraciją ir nusikalstamumą, jis ketina uždaryti 300 – maždaug pusę – Prancūzijoje esančių romų taborų.

Palygino su naciais

M.Sarkozy planas nukreiptas prieš 15 tūkst. romų, kurie atvyko į Prancūziją iš Rumunijos ir Bulgarijos. Apklausos rodo, kad visuomenė palaiko prezidento ketinimus. Pastarajam tai yra puiki proga pakelti žemai nusiritusius reitingus ir atgaivinti viltis 2012 m. siekti antros prezidento kadencijos.

N.Sarkozy viešai pareiškė, kad romų taborai yra nelegalios prekybos, vaikų išnaudojimo, prostitucijos ir nusikalstamumo židiniai. Vyriausybė tikina ėmusis griežtų priemonių, kad užtikrintų visuomenės saugumą, o tai yra viena svarbiausių žmogaus teisių.

Tačiau kai kurie valdančiosios partijos parlamentarai sukilo ir planus iškeldinti romus bei uždaryti nelegalius taborus prilygino nacių vykdytam čigonų ir žydų persekiojimui.

Jungtinių Tautų ekspertai praėjusią savaitę pasmerkė prieš romus nukreiptą kampaniją ir pareiškė, kad Prancūzijoje atgimsta rasizmas. Prancūzijos žaliųjų partijos lyderis Danielis Cohnas Benditas apkaltino N.Sarkozy, kad šis laiko prancūzus kvailiais, tapatindamas imigrantus ir nusikalstamumą.

Kampanija įsibėgėjo

Kampanija prieš romus prasidėjo praėjusį mėnesį po etninių riaušių Grenoblyje ir čigonų išpuolio prieš policijos nuovadą už 240 km į pietus nuo Paryžiaus.

Vidaus reikalų ministras ir pagrindinis prezidento plano vykdytojas Brice'as Hortefeux nusiteikęs labai ryžtingai. Jis nutraukė atostogas ir pats ėmė vadovauti policijai, kuri turi uždaryti 300 nelegalių romų taborų. Iki praėjusios savaitės jie likvidavo 40 taborų ir išsiuntė iš šalies 700 suaugusių romų ir jų vaikų.

Liko be namų

Benjaminas ir jo šeima Prancūzijoje gyvena jau šešerius metus. Pastarąsias dienas jie ir dar 70 žmonių praleido gimnastikos salėje Paryžiaus priemiestyje. Praėjusį ketvirtadienį anksti ryte atvyko policija ir liepė jiems per pusvalandį palikti furgonus ir lūšnas, kuriose jie buvo įsikūrę po viaduku, kertančiu Paryžių juosiantį greitkelį.

Policijai konfiskavus furgonus ir kitus daiktus, romai kelias dienas bastėsi gatvėmis, kol miesto taryba leido jiems užimti gimnastikos salę ir davė guminių čiužinių. Raudonojo Kryžiaus organizacija parūpino maisto.

Piliečių neliečia

Panašių vaizdų galima pamatyti ir kitose Prancūzijos vietose. Miestų tarybos paprašė prefektų pasirūpinti be pastogės likusiais romais, bet pastarųjų tai neguodžia. Vyriausybė tvirtai apsisprendė išvaryti žmones, kurie, jos teigimu, pradėjo kelti daug bėdų, kai 2007 m. Rumunija ir Bulgarija įstojo į ES.

Romai skiriasi nuo čigonų, kurių Prancūzijoje yra 350 tūkst. ir kurių protėviai atvyko čia dar prieš kelis amžius. Čigonai irgi sulaukia nuolatinio policijos dėmesio, bet jie yra Prancūzijos piliečiai.

Ketina grįžti kitą dieną

Prancūzija kiekvienam romui siūlo 300 eurų, kad jis išvyktų, ir spaudžia Bukareštą bei Sofiją pagerinti sąlygas savo romų mažumoms. Panašiai elgiasi Italija ir kitos šalys, susidūrusios su romų migracija.

Ekspertai teigia, kad tokia politika nepasiteisins, nes Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai, būdami ES piliečiai, galės grįžti. Jie gali būti išsiųsti tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius neras mokamo darbo.

Paryžiaus priemiesčio gimnastikos salėje laikinai gyvenanti 38 metų Rodika tai puikiai žino.

"Jeigu jie išsiųs mane į Rumuniją, grįšiu į Prancūziją jau kitą dieną", – sakė moteris, šioje šalyje gyvenanti aštuonerius metus.

Protestas greitkelyje

Prancūzijos pietvakariuose keli šimtai romų ir čigonų blokavo vieną svarbiausių šalies transporto arterijų, kai policija likvidavo jų taborą.

Daugiau nei 250 automobilių, sunkvežimių ir namelių su ratais daugiau nei penkioms valandoms paralyžiavo eismą Bordo aplinkkeliu ir tiltu per Garonos upę. Susidariusios kilometrinės eilės apkartino atostogautojams šiltą vasaros savaitgalį.

"Laisvė, lygybė, brolybė" – užrašai ant plakatų priminė pamatinius Prancūzijos konstitucijos principus.

Policijai pagrasinus panaudoti ašarines dujas, protestuotojai sutiko pasitraukti. Tai buvo pirmas stambus protestas prieš valdžios planus likviduoti nelegalius taborus ir išsiųsti iš šalies pilietybės neturinčius romus.