Praėjus dešimtmečiui, kai buvo atrasti didžiuliai ištekliai, maža Pietų Amerikos valstybė šiais metais yra pasirengusi aplenkti Katarą ir Kuveitą ir tapti didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, vertinant pagal santykį su jos bendruoju vidaus produktu.

Didėjant įtampai tarp Gajanos ir JAV priešiškos Venesuelos, M. Rubio pasirašys supratimo memorandumą, kuriame bus apibrėžtas bendradarbiavimas saugumo srityje, pranešė Valstybės departamentas.

M. Rubio skris į Gajaną po derybų Jamaikoje, vėliau ketvirtadienį sustos Suriname. Naftos gavyba šioje Gajanos kaimynėje irgi didėja.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija numato su Gajana santykius, panašius į tuos, kuriuos palaiko su naftos turtingomis Persijos įlankos arabų valstybėmis, priėmusiomis JAV karius dėl savo pačių saugumo, turėdamos grėsmingą didesnį kaimyną Iraną.

Dauguma iš 800 tūkst. Gajanos, anglakalbės buvusios britų ir olandų kolonijos, gyventojų vis dar gyvena skurde, šalyje nuo seno gyvuoja judėjimas, siekiantis prisijungti prie JAV. Tikimasi, kad apie tokį oficialų prisijungimą nebus diskutuojama, tačiau D. Trumpas neslepia aistros ekspansionizmui šiame pusrutulyje, net ir tradicinių aljansų sąskaita. Jis žada perimti iš Danijos Grenlandiją bei „atsiimti“ Panamos kanalą.

Teksase įsikūrusi „ExxonMobil“ pirmauja per pastaruosius penkerius metus Gajanoje sparčiai išaugusios naftos gavybos srityje ir tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos bendra gavyba Gajanoje pasieks 1,3 mln. barelių per dieną.