Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų, penktadienį pareiškė Stambule apsilankę šių šalių užsienio reikalų ministrai.

Praėjusią savaitę Švedija ir Suomija pateikė raštiškus prašymus įstoti į NATO, atsisakiusios dešimtmečius galiojusios politikos nepriklausyti jokiems kariniams aljansams, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Švedijos ir Suomijos gyventojų bei politikų parama narystei labai išaugo.

Šių šalių narystės prašymams turi pritarti visos NATO narės, tačiau Turkija turi prieštaravimų. Ji skundžiasi dėl tariamos paramos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais, ir ginklų pardavimo Turkijai apribojimų.

„Kitaip nei daugelis, esu nusiteikęs optimistiškai... Esu įsitikinęs, kad šie nesutarimai bus išspręsti geriausiu įmanomu būdu, su NATO solidarumo dvasia“, – per bendrą spaudos konferenciją su kolegomis iš Rumunijos ir Turkijos sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).

„Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO aljansą yra būtinas, kad mes taptume stipresni“,  – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad jų priėmimas „būtų naudingas visoms NATO sąjungininkėms, įskaitant Turkiją“.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu (Bogdanas Aureskus) jam paantrino, sakydamas, kad šių šalių narystė „sustiprintų kolektyvinę gynybą ir mūsų saugumą“. Jis taip pat nurodė pasisakantis už „konstruktyvų dialogą“.

„Mes tikimės greitai sulaukti gerų naujienų dėl Švedijos ir Suomijos“, – kalbėjo jis.

Ankara kaltina Šiaurės valstybes, ypač Stokholmą, suteikus prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK). Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.

Ji taip pat kaltina Švediją priglaudus JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkų. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) sako, kad jo šalis kelia „teisėtus“ reikalavimus Švedijai ir Suomijai.

„Šios šalys remia terorizmą. Jos turi nutraukti šią paramą ir panaikinti gynybos pramonės produkcijos pardavimo mūsų šaliai apribojimus“, įvestus šaliai dėl Turkijos kariuomenės operacijos Sirijoje 2019 metais, pareiškė jis.


Šiame straipsnyje: ŠvedijaLenkijaNATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

Isvada

Isvada portretas
Arteja fasistinio kremliaus krachas, neisvengiamai arteja… :D

ubagai visada tikisi.

ubagai visada tikisi. portretas
čia dar Lietuvą pamiršo prijungti prie anų dviejų pirmųjų.

Logiškas

Logiškas portretas
noras. Sekančius pelenais paverstų Joulupukiją, o ne juos.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių