R. T. Erdoganas pareiškė, kad „Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra labai svarbus sprendžiant regioninius klausimus“, sakoma jo biuro pranešime po diskusijų, kuriose buvo aptartas karas Ukrainoje ir padėtis Sirijoje.

Prezidentai aptarė saugumą Juodojoje jūroje, o R. T. Erdoganas pažadėjo, kad Ankara imsis veiksmų užtikrinti komercinės laivybos saugumą, kuris prisidėtų prie taikos pastangų.

Kremlius patvirtino, kad vadovai pasikeitė nuomonėmis dėl „Juodosios jūros saugios laivybos iniciatyvos atnaujinimo ir kliūčių Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportui pašalinimo“.

Ši iniciatyva – tai Turkijai ir Jungtinėms Tautoms (JT) tarpininkaujant 2022-aisiais sudarytas susitarimas, kuriuo siekiama užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui.

Tačiau 2023-iaisiais Maskva pasitraukė iš susitarimo, kaltindama Vakarus, kad šie nesumažino sankcijų. Pasak Kremliaus, jos kenkia Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksportui.

Pokalbis įvyko kitą dieną po to, kai Europos šalys susitarė sugriežtinti sankcijas Rusijai, o Vašingtonas atskirai vykdo savo taikos iniciatyvą tiesioginėse derybose su Maskva.

„Turkija atidžiai stebi procesą, pradėtą siekiant užbaigti vykstantį Rusijos ir Ukrainos karą, ir yra pasirengusi teikti visokeriopą paramą, įskaitant taikos derybų organizavimą“, – sakė R. T. Erdoganas V. Putinui.

Po Rusijos invazijos NATO narė Turkija stengėsi palaikyti gerus santykius su abiem Juodosios jūros kaimynėmis ir du kartus surengė derybas, kuriomis siekta užbaigti karą.

R. T. Erdoganas taip pat sakė, kad „Turkijai ir Rusijai svarbu dirbti kartu siekiant užtikrinti, kad Sirijoje būtų pasiekta ilgalaikė taika ir stabilumas“.

Rusija buvo pagrindinė neseniai nuversto Sirijos autoritarinio lyderio Basharo al Assado rėmėja ir pilietinio karo metu teikė jam karinę paramą, o Turkija rėmė jam besipriešinančius sukilėlius.

Rusija siekė užmegzti ryšius su naująja Damasko administracija, visų pirma siekdama užtikrinti savo karinių bazių šalyje likimą.