Pereiti į pagrindinį turinį

Rusija pasmerkė Vilniuje priimtą ESBO rezoliuciją

2009-07-09 20:28
Rusija pasmerkė Vilniuje priimtą ESBO rezoliuciją
Rusija pasmerkė Vilniuje priimtą ESBO rezoliuciją / "Scanpix" nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pasmerkė Vilniuje priimtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rezoliuciją, kuria sulyginami ir smerkiami nacizmo bei stalinizmo nusikaltimai.

Kaltina istorijos iškraipymu

ESBO Parlamentinės Asamblėjos (PA) rezoliuciją, prie kurios rengimo aktyviai prisidėjo ir Lietuva, šią savaitę jau pasmerkė ir Rusijos parlamentarai.

„Mes laikome nepriimtinu faktą, kad ESBO PA rezoliucija yra bandoma iškraipyti istoriją politiniais tikslais. Tai neprisideda prie pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosferos kūrimo tarp institucijos valstybių narių“, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Andrejus Nastarenko.

Šis pareiškimas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijos dviejų rūmų parlamento nariai pareiškime nurodė, kad ESBO PA rezoliucija tiesiogiai įžeidžia milijonų sovietų karių, kurie paaukojo savo gyvybę už Europos išlaisvinimą nuo fašistų jungo, atminimą.

Viena iš rezoliucijos autorių, Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė apgailestaujanti dėl Rusijos parlamentarų pareiškimo, nes rezoliucija neneigia eilinių Rusijos karių vaidmens, ir svarstė, kad toks žingsnis gali atspindėti Rusijos nenorą atsisakyti imperinės politikos.

„Labai nenorėčiau galvoti, kad tai yra neostalinizmas. Vis dar turiu vilties, kad taip nėra, kad tai tik trumpalaikis ambicijų proveržis“, - antradienį sakė V.Aleknaitė Abramikienė, kuri yra Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovė.

Apgailestauja dėl Rusijos susirūpinimo

Vilniuje praėjusią savaitę posėdžiavusi ESBO PA priėmė Lietuvos ir Slovėnijos parlamentarų inicijuotą rezoliuciją, kurioje pritariama Europos Parlamento iniciatyvai rugpjūčio 23-iąją, kai prieš 70 metų buvo pasirašytas Ribbentropo-Molotovo paktas, pavadinti Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad XX amžiuje Europos šalys patyrė du galingiausius totalitarinius režimus - nacistinį ir stalinistinį, kai vykdytas žmonių genocidas, pažeidinėtos žmogaus teisės ir laisvės, daryti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui.

Kartu su slovėnu Robertu Battelliu rezoliuciją inicijavusi V.Aleknaitė Abramikienė teigė apgailestaujanti dėl Rusijos susirūpinimo, nes niekas esą neneigia Rusijos eilinių karių ir jos atskirų karinių vadovų vaidmens kovojant su fašizmu.

Siūlo „palengvinti istorijos kuprą“

„Kita vertus, Raudonosios armijos sugrįžimas Baltijos šalims nebuvo vien tik išlaisvinimas nuo nacizmo, bet reiškė ir naują pavergimą, žmonių kančias, persekiojimus, žudymus kankinimus ir trėmimus. Mes manome, kad smerkdami totalitarinį režimą mes atskiriame niekuo dėtą rusų karį, kuris kovojo su fašizmu, ir patį režimą, kuris buvo nežmogiškas ir nusikalstamas“, - sakė Seimo narė.

Anot V.Aleknaitės Abramikienės, pati Rusija gali „pasilengvinti istorijos kuprą“, atsiribodama nuo stalinistinio režimo.

„Noras žūtbūt neštis į XXI amžių tą istorinę kuprą mums yra sunkiai suvokiamas. Visos Europos valstybės nori su Rusija vystyti gerus santykius, ir visos valstybės suprastų totalitarinės praktikos ir praeities išsižadėjimą. Žinoma, mums tai reikštų imperinės politikos Baltijos regione išsižadėjimą. Galbūt nenoras išsižadėti imperinės politikos ir yra pagrindinė priežastis“, - svarstė parlamentarė.

V.Aleknaitė Abramikienė sakė, kad ESBO sesijoje prieštaraudama rezoliucijai Rusijos delegacija izoliavo pati save, nes dokumentą parėmė netgi Nepriklausomos valstybių sandraugos valstybės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų