Stalino teroro tyrėjai patys taps represijų aukomis?

Rusijoje kėsinamasi uždaryti "Memorial" – vieną seniausių nevyriausybinių organizacijų, tiriančių sovietmečio represijas, sukaupusią stalininio teroro archyvą ir šiandien fiksuojančią žmogaus teisių pažeidimus.

Formalios priežastys

Rusijos generalinė prokuratūra pateikė ieškinį Aukščiausiajam teismui, kuriame prašo likviduoti tarptautinę organizaciją "Memorial". Įkandin Maskvos prokuratūra kreipėsi į Maskvos miesto teismą su ieškiniu dėl "Memorial" žmogaus teisių centro likvidavimo.

Formalus pretekstas – užsienio agento statusą turinti organizacija nepažymi savo skelbiamų žinių atitinkamu prierašu, t.y. sistemingai pažeidžia užsienio agentų įstatymą. Be to, "Memorial" esą pateisino "terorizmą ir ekstremizmą", paskelbdamas politinių kalinių sąrašą, apimantį uždraustų islamistinių ar krikščioniškų grupių, tokių kaip "Hizb Ut-Tahrir" ir Jehovos liudytojų judėjimas, narius.

Lapkričio 25-ąją numatytas pirmasis Maskvos miesto teismo posėdis. Nors ši ataka prieš organizaciją – toli gražu ne pirma, pastarųjų mėnesių situacija Rusijoje, pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams priešiškas kontekstas palieka mažai vilties, kad teismas bus palankus "Memorial".

Atvėrė senas žaizdas

Kai kas Rusijoje sako, kad organizacija "Memorial" – tautos sąžinė. Ir tai – daugiau nei metafora. Režisierius Andrejus Smirnovas "Memorial" pavadino "vienintele išlikusia sala, kurioje padorūs žmonės stengiasi išsaugoti 74 metų sovietų valdžios, milijonų žuvusių gyvybių, aukų ir budelių atminimą".

1992-aisiais įkurta Tarptautinė organizacija "Memorial" kildinama iš 1987 m. rugpjūtį Maskvoje susibūrusios iniciatyvinės grupės "Už represijų aukų atminimo įamžinimą". Nuo pat atsiradimo organizacija simbolizavo dviejų epochų sandūrą. Sovietinę erą, pažymėtą stalinizmo teroru ir vėlesnėmis subtilesnių formų represijomis, ir "perestroikos" atgaivintos vilties sukurti demokratinę Rusiją epochą. Todėl šiandien vykdoma ataka prieš "Memorial" laikoma grėsmingu šios viltingosios eros pabaigos simboliu.

Iš pradžių "Memorial" buvo istorinio švietimo draugija, kurios tarybos pirmuoju pirmininku buvo disidentas Andrejus Sacharovas. Tuoj po įkūrimo Maskvoje "Memorial" skyrių radosi likusioje Rusijoje, Baltarusijoje (pirmininku išrinktas žinomas disidentas Zenonas Pozniakas), Kazachstane, Ukrainoje; už Rusijos ribų šiandien veikia pusšimtis organizacijos padalinių.

Ilgainiui "Memorial" tapo vartais į praeitį, už kurių – dešimtmečius slėpti komunistinio režimo nusikaltimai. Rinkdami informaciją apie NKVD terorą, "Memorialo" ekspertai šimtams tūkstančių represuotųjų šeimų padėjo rasti atsakymus į klausimą, kas nutiko, kokia mirtimi, kada ir kur žuvo stalininio teroro gniaužtuose atsidūrę jų tėvai, motinos, seneliai. Ne vieną ištiko šokas sužinojus, kad šeimos pasididžiavimas – tėvai, seneliai – jaunystėje buvo NKVD budelių gretose, o su sovietmečio nykuma disonuojantis prašmatnus jų butas istoriniame name Maskvoje ar Sankt Peterburge buvo "trofėjus". "Memorial" veikla apskritai padrąsino rusus prabilti apie savo praeitį: iki tol net tėvai nedrįsdavo vaikams prisipažinti, kad buvo represuoti.

Ilgainiui "Memorial" tapo vartais į praeitį, už kurių – dešimtmečius slėpti komunistinio režimo nusikaltimai.

Tyrė ir viešino

"Memorial" dirbo su ta medžiaga, kuri buvo nepalanki sovietmečio ideologams ir ištisus dešimtmečius buvo slepiama nuo visuomenės, nesulaukė istorikų tyrimų. Naudodamiesi liudijimais, paskutinį XX a. dešimtmetį atvertų Rusijos valstybės ir kitų iki tol istorikams neprieinamų archyvų medžiaga, "Memorial" susistemino ir paviešino SSRS vidaus saugumo institucijų bei 1934–1960 m. kalėjimų sistemos istoriją, išleido fundamentalų žinyną "Pataisos lagerių sistema", surinko ir paskelbė represuotųjų sąrašus.

"Memorial" istorikai ir aktyvistai rado daugybę NKVD vykdytų masinių žudynių vietų ne tik Rusijoje, bet ir kitur buvusios SSRS teritorijoje. Išskirtinį dėmesį organizacija skyrė represijoms prieš lenkus ir Lenkijos piliečius. 2007–2011 m. "Memorial" teisinėmis priemonėmis reikalavo iš Rusijos Vyriausiosios karo prokuratūros reabilituoti Katynės žudynių aukas ir išslaptinti tyrimo medžiagą. "Memorial" sudarė ir lenkų kalba išleido Vidurio ir Rytų Europos disidentų sąvadą, apimantį 1956–1989 m. "Memorial" prisilietė prie temų, kurios iki tol laikytos tabu: rinko duomenis apie Antrojo pasaulinio karo metais iš nacių okupuotų teritorijų į Vokietiją darbams išvežtus civilius, represijas katalikų, Rusijos vokiečių atžvilgiu. "Memorial" dėka apie savo šeimos narių, pirmosiomis okupacijos dienomis NKVD suimtų ir į Maskvą išgabentų tarpukario valstybės veikėjų, likimą galėjo sužinoti ir lietuviai.

"Memorial" nariai aktyviai dalyvavo kuriant 1991 m. Rusijoje priimtą įstatymą "Dėl politinių represijų aukų reabilitavimo" – išskirtinės svarbos dokumentą, sugrąžinusią teroro aukoms, jų vaikams gerą vardą ir reputaciją.

Organizacijai pavyko išbalansuoti tarp profesionalių istorinių tyrinėjimų ir visuomenės švietimo. Jo fondų medžiaga suskaitmeninta ir prieinama tyrėjams iš viso pasaulio, o daugybė švietėjiškų projektų, publicistinės dokumentikos knygų, muziejų, virtualiųjų parodų sudėtingus istorijos puslapius atspindinčią medžiagą pateikia plačiajai visuomenei suprantama kalba, skirta daug dėmesio moksleivių švietimui. Organizacijos centruose Rusijoje rengiamos užsienio istorikų paskaitos, vyksta istorinių filmų seansai, rengiamos parodos ir diskusijos.

Nepatogios temos

Atrasdami vieną už kitą dramatiškesnių istorijos puslapių, "Memorial" istorikai ne tik pildė represuotųjų šeimų istorijas nežinomais faktais, bet ir ėmė prieštarauti istorijos traktavimui, kurį posovietinė Rusija paveldėjo iš SSRS.

Atskleidžiant stalininio teroro nusikaltimus, kilo naujų klausimų dėl Antrojo pasaulinio karo, stiprėjo pagrįstos abejonės, kad dešimtimis milijonų skaičiuojamų jo aukų SSRS pusėje galėjo būti gerokai mažiau, jei ne masinis susidorojimas su kariniu elitu, nusikalstamas elgesys savo piliečių atžvilgiu.

Naujoji tiesa negalėjo neklibinti istorinio naratyvo apie rusų tautos kankinystę Antrojo pasaulinio karo metais pamato. Juolab kad šis herojiškumo mitas virto pagrindine Vladimiro Putino eros ideologija, patogia inscenizuoti skirtingų visuomenes grupių vienybę.

"Memorial" viešinami dokumentai, surinkti liudijimai ir artefaktai kėsinosi į vis labiau Rusijos politiniame elite įsigalinčių saugumo struktūrų, tiesiogiai kildinamų iš stalininio ir vėlesnių laikotarpių teroro vykdančiųjų institucijų NKVD bei KGB, reputaciją. Radosi ženklų, kad istorija ne tik paverčiama šiuolaikinės valstybės mitu, bet ją vėl bandoma klastoti. Puikus to pavyzdys – garsusis represijų muziejus "Perm-36" ("Memorial" bendraįkūrėjas), kuriame vietos KGB veteranai reikalavo atspindėti ir jų pirmtakų, t.y. NKVD budelių, veiklą.

Žmogaus teisių sargai

Organizacija, iš pradžių vienijusi pirmiausia komunistinio režimo represijų aukas ir jų palikuonis bei istorijos aktyvistus, netruko tapti žmogaus teises ginančia organizacija. Pirmoji "Memorial" akcija, žymėjusi naują veiklos kryptį, buvo 1989 m. birželį prie Kinijos ambasados Maskvoje surengtas piketas dėl Tiananmenio įvykių.

Vykdydama misiją atskleisti praeities nusikaltimus, organizacija ilgainiui vis daugiau dėmesio ėmė skirti ir žmogaus teisėms, iš pradžių pavienių, vėliau sistema tapusių represijų apraiškoms šių dienų Rusijoje.

Šiandien "Memorialas" – tai dvi organizacijos: švietimo centras ir žmogaus teisių centras. Anot vieno pirmųjų "Memorial" narių žurnalisto Konstantino Egerto, abu jie – nacionaliniai lobiai, ne tik istorinės atminties ir žmogaus teisių sampratos saugotojai.

Tarp "Memorial" darbų – ne tik praeities, bet ir šių dienų politinių nusikaltimų tyrimas. 1993–1994 m. "Memorial" užsiėmė Osetijos ir Ingušijos konflikto padarinių tyrimu – darbas Šiaurės Kaukaze tapo itin svarbia "Memorial" žmogaus teisių centro veikla. 1995 m. birželį "Memorial" grupė tarpininkavo deryboms dėl įkaitų paleidimo Budionovske. Tarp tų, kurie kažkuriam laikui apsikeitė su įkaitais vietomis, buvo "Memorial" nariai Sergejus Kovaliovas ir Olegas Orlovas.

Ypač daug veiklos šioje srityje organizacijai teko per vadinamuosius Čečėnijos karus ir po jų: "Memorial" registravo ir paviešino jų metu žuvusių ar dingusių Rusijos karių pavardes, kai respublikoje įsigalėjo Ramzano Kadyrovo režimas. Dėl tokios veiklos organizacija patyrė didžiulį spaudimą, o 2009 m. buvo pagrobta ir nužudyta "Memorial" grupės Čečėnijoje direktorė Natalija Estemirova.

Organizacija "Memorial" sukūrė žmogaus teisių Centrinėje Azijoje monitoringo sistemą, o vėliau buvo viena iš platformos, padedančios Rusijos piliečiams teikti skundus Europos Žmogaus Teisių Teismui, steigėjų.

Užsienio agento statusas, įpareigojantis teikti kontroliuojančioms institucijoms skrupulingą finansinę ataskaitą ir net menkiausią viešai skelbiamą žinią palydėti į atgailą inkvizicijos teisme primenančia žyme, "Memorial" buvo suteiktas vienam pirmųjų šalyje, 2016 m., o "Memorial" teisių gynimo centras šiame sąraše atsidūrė 2014 m.

Spaudimas vis didėjo

Kad organizacijos autoritetas nebeapsaugos "Memorial" nuo spaudimo iš valdžios pusės, galima buvo numanyti dar prieš keliolika metų. 2008 m. "Memorial" Sankt Peterburgo skyriuje buvo atlikta pirmoji krata. Tąkart buvo paimti kietieji ir kompaktiniai diskai, kuriuose saugota visa duomenų bazė su informacija apie tūkstančius stalinizmo represijų aukų – archyvas grąžintas tik po teisinės kovos. Po metų vyriausybės tyrėjai, apsimetę mokesčių inspekcijos darbuotojais, atliko patikrinimą dagiabučiuose namuose, kur gyvena organizacijos "Memorial" Žmogaus teisių centro vadovas Olegas Orlovas ir tarybos pirmininkas Aleksandras Čerkasovas.

2014 m. Rusijos teisingumo ministerija jau buvo pateikusi Aukščiausiajam teismui ieškinį dėl žmogaus teisių gynimo organizacijos "Memorial" likvidavimo, tačiau žengti lemtingą žingsnį nesiryžta.

2016 m. sufabrikavus bylą buvo suimtas, iš pradžių visiškai išteisintas, tačiau vėliau ilgus metus kalėti nuteistas "Memorial" entuziastas Jurijus Dmitrijevas, ieškojęs stalininio teroro pėdsakų Karelijoje, tarp kitų radęs Sandarmocho, Krasnyj Boro masines kapavietes, kur palaidota tūkstančiai stalinizmo aukų, tarp jų – šimtai suomių.

Anot AFB-BNS, tai, kad "Memorial" gali nelikti Rusijai minint 30-ąsias Sovietų Sąjungos subyrėjimo metines, akcentuoja pasikeitimus šalyje nuo "perestroikos" ir "viešumo" laikų. "Situacija staigiai prastėja, diktatūra tampa labiau represinė, – AFP sakė viena "Memorial" įkūrėjų, istorikė Irina Ščerbakova. – Ji tokia atvirai represinė, kad tai šiek tiek netikėta."

Grėsmė, kad valdžia Rusijos teisinės sistemos rankomis sunaikins "Memorial", tapo paskutiniu lašu Rusijos intelektualų kantrybės taurėje. Paskelbus apie prokuratūrų ieškinius, pasipylė organizacijos rėmėjų pareiškimai.

Organizacijos – nuo tarptautinių, tokių kaip Jungtinės Tautos, Europos Taryba, "Amnesty International", "Human Rights Watch", Maskvos Helsinkio centras, Pilietinių iniciatyvų komitetas, – iki Rusijos literatų klubų, taip pat ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė palaikymą "Memorial". Susibūrę pavieniai intelektualai publikuoja atvirus laiškus, liudija "Memorial" svarbą, apeliuoja ir į prezidentą Vladimirą Putiną, ir į tėvynainius, kurie raginami neleisti nužudyti "tautos sąžinę".

Dalis šių organizacijų – kaip kad A.Sacharovo centras ar rinkimų stebėtojų "Golos", pačios paskelbtos užsienio agentais. Turint omenyje šalyje tvyrančią įtampą dėl pilietinio aktyvumo, riziką patekti į valdžios institucijų, darbdavių ar profesinės bendruomenės nemalonę, tokie vieši pasisakymai jų autoriams nėra vien formalumas.

Pagrindinė priežastis?

Pasipiktinimą dėl "Memorial" puolimo išreiškianti Rusijos visuomenės dalis akcentuoja būtent istorinės atminties sergėtojos vaidmenį, tačiau politologė Jekaterina Šulman įsitikinusi, kad organizacija taikiniu tapo dėl veiklos žmogaus teisių srityje: "Memorial" registruoja šių dienų politinius kalinius.

Neseniai "Memorial" pažymėjo pastaraisiais metais Rusijoje staiga išaugusį politinių kalinių skaičių, tendenciją prilygino represijoms Sovietų Sąjungos vėlyvuoju laikotarpiu ir paskelbė dabar kalinčių 420 politinių kalinių sąrašą. 2015 m. Rusijoje, "Memorial" skaičiavimu, buvo 46 politiniai kaliniai.

Politologė atkreipia dėmesį, kad šiame sąraše argumentų randama skelbiant Rusijai sankcijas. "Kas gali paskelbti nuteistąjį politiniu kaliniu? Tam reikalinga kokia nors institucija. Matyt, esama tokios logikos, esą jei sunaikinsi tokią instituciją, uždarysi tinklalapį, tai išnyks ir politiniai kaliniai", – mano ji.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patarimas

Patarimas  portretas
Žiūrėkit savo reikalų, o su savo rusai susitvarkys patys.

troliai lauk

troliai lauk portretas
Kiek trolių padavė:-) pastebėjau šią tendenciją - vos tik tekstai apie Rusiją, tuoj pilna komentuojančių nesąmones. Įsiskaitykit, troliai. Tekste kalbama apie "Memorial" veiklą tirinėjant Rusijos istoriją. ne apie KGB veiklą Lietuvoje. Tai rusai verkia, kad uždarys "memorial". bet troliai gi neskaito: jiems svarbu pavaryti ant visų tekstų, kuriuose rodoma tai, kas vyksta dabartinėje Rusijoje. "Kauno dienai" ir autorei pagarba

H

H portretas
Kai kas mini ir kitas valstybęs , bet tai tik dėmesio nukreipimas . Juk Rusijoje yra būtent Jų valstybės istorijos dokumentai aprašantys nusikalstamą valdžios veiklą . Ten nagrinėjama Stalino , Berijos bei kitų nusikaltėlių veikla . Pats gi kaip KGB-istas stengiesi nukreipti dėmesį kitur . Kas yra ne tik kad neteisinga , bet ir rodo tamstos ne visai kokius tikslus
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių