Ekspertų nuomone, tai lėmė Rusijos vidinių poreikių augimas dėl nuostolių Ukrainoje, o ne tarptautinės sankcijos ir JAV bei kai kurių kitų Vakarų valstybių spaudimas nuo seno rusišką ginkluotę pirkusioms valstybėms.

Per pastaruosius penkerius metus Rusijos ginklų eksportas sumažėjo 64 proc., o Rusijos dalis pasaulinėje ginklų rinkoje susitraukė iki 7,8 procentų. Jei 2018 – 2022 m. Rusija eksportavo ginklus į 47 valstybes, tai 2024 m. – tik į 33. Liūto dalis (74 proc.) teko Azijos ir Okeanijos rinkoms, 12 proc. – Afrikai ir dar 7,4 proc. – Europai. Didžiausiais rusiškų ginklų pirkėjais liko Indija (38 proc.), Kinija (17 proc.) ir Kazachstanas (11 proc.). Didžiausi šiuo metu planuojami sandoriai susiję su Indija, Iranu ir Saudo Arabija.

Nepaisant staigaus eksporto mažėjimo, Rusija lieka trečia didžiausia ginklų tiekėja pasaulyje po JAV, užimančių 43 proc. rinkos. Didžiausiomis amerikietiškos ginkluotės pirkėjomis lieka Europos valstybės, 2020 – 2024 m. padidinusios pirkimus 233 procentais. Ukrainai tenka 9,3 proc. JAV ginklų eksporto.

Antroje vietoje po JAV rikiuojasi Prancūzija, užimanti 9,6 proc. pasaulinės rinkos. Prancūzų ginkluotę perka 65 valstybės. Azijai ir Okeanijai tenka 35 proc., Vidurio Rytams – 28 proc., o Europai – 15 procentų. Pastaraisiais metais europiečiai užsakė 187 proc. daugiau prancūziškų ginklų, pagrinde, dėl lėktuvų pardavimų Graikijai ir Kroatijai bei įvairių ginklų tiekimo Ukrainai.