Rusijos ir Turkijos derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto pažangos nėra

Rusija ir Turkija trečiadienį nepasistūmėjo derybose, kuriomis siekiama užtikrinti saugų Ukrainos grūdų eksportą, pasigirdus naujų perspėjimų dėl gresiančio bado, Rusijos pajėgoms tęsiant uostų blokadą.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą jos grūdų eksportas yra blokuojamas, o pasaulyje kyla maisto kainos.

Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys yra labai priklausomos nuo Ukrainos eksporto, todėl kyla nerimas dėl kai kurioms šalims gresiančio bado.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų. Kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

„Esame pasirengę užtikrinti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą“, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją po susitikimo su Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) Ankaroje.

Derybose Turkijoje nedalyvavusi Ukraina sako, kad yra pasirengusi sukurti saugius koridorius eksporto iš jos uostų atnaujinimui, tačiau siekia saugumo garantijų, kad Rusija neatakuos jos uostų.

Vis tik Rusijos diplomatijos vadovas dėl susidariusios padėties apkaltino Ukrainą.

„Grūdai gali būti laisvai transportuojami, Rusija nedaro jokių kliūčių“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Kalbėdamas apie Ukrainos prezidentą jis sakė, kad „reikia, kad ponas (Volodymyras) Zelenskis duotų įsakymą, jei jis ten dar kažkam vadovauja, leisti užsienio ir Ukrainos laivams įplaukti į Juodąją jūrą“.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad Rusija yra pasirengusi suteikti garantijų, kad nerengs jokių atakų, jeigu Ukraina išminuos savo uostus.

„Esame pasirengę tai daryti bendradarbiaudami su mūsų Turkijos kolegomis“, – pridūrė S. Lavrovas.

„Milijonai pasmerkti mirčiai“

Pasak M. Cavusoglu, JT planas yra „protingas“ ir „įgyvendinamas“, todėl jis pasiūlė surengti susitikimą Stambule jo detalėms aptarti.

„Esame pasirengę planuoti maisto koridorius“, – sakė turkų diplomatinis šaltinis.

„Pristatėme tai (planą) Rusijai, bet, kaip matėme per spaudos konferenciją, Rusija pasiuntė kamuolį į Ukrainos aikštelę“, – pridūrė šaltinis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

V. Zelenskis šią savaitę sakė, kad dėl karo iš Ukrainos neeksportuotų grūdų kiekis per keletą mėnesių gali patrigubėti.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) trečiadienį kitose derybose dėl pasaulinės maisto krizės perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų,

„Kelios kitos savaitės bus labai svarbios siekiant išspręsti šią situaciją“, – sakė jis po virtualaus susitikimo, kuriame dalyvavo ir Didžiajam septynetui (G-7) pirmininkaujančios Vokietijos, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Turkijos ir Libano atstovai.

„Noriu pasakyti aiškiai, kad tikimės aiškių ir konkrečių signalų iš Rusijos, nes grūdų eksporto blokavimas reiškia, kad milijonai vaikų, moterų ir vyrų yra laikomi įkaitais ir pasmerkti mirčiai“, – kalbėjo jis.

Rusijos eksportas

Turkija stengiasi užimti neutralaus tarpininko poziciją santykiuose su Kyjivu ir Maskva. Kovą ji surengė Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybas karui užbaigti.

Spaudos konferencijoje M. Cavusoglu pabrėžė, kad Rusijos prekių eksportas yra ne mažiau svarbus nei Ukrainos, „teisėtais“ pavadindamas Maskvos reikalavimus atšaukti jai taikomas sankcijas, kad grūdai galėtų pasiekti pasaulio rinką.

„Jei reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – sakė jis.

Vašingtono instituto bendradarbis Soneris Cagaptay (Soneris Čahaptajus) nurodė, kad JT vadovaujamas planas, kuris leistų Rusijai prekiauti su išoriniu pasauliu, „galėtų suveikti“.

„Nes galiausiai tai yra susiję su maisto saugumu. Taip, žmonės nenori, kad Rusija užsidirbtų pinigų, bet tuo pat metu niekas nenori bado“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.

Pasak S. Cagaptay, ateityje tam tikra pažanga galėtų būti pasiekta, tačiau tam gali prireikti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) susitikimo su Rusijos kolega Vladimiru Putinu Rusijos pietvakariniame Sočio mieste, „kur niekas negalėtų jų (pokalbio) pasiklausyti“.


Šiame straipsnyje: RusijaTurkijagrūdaideryboskaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių