Bendravimo revoliucija

ICQ istorija pradėjo 1996 m., kai keturi programuotojai iš Izraelio: Yairas Goldfingeris, Ericas Vardis, Sefi Vigiseris ir Amnonas Amiras – kilus nesutarimams su kompanijos, kurioje dirbo, vadovybe, liko be darbo. Talentingiems vyrukams šovė mintis sukurti pirmąją nemokamą žinučių programėlę.

Inspiracija tapo kvietikliai – primityvūs ryšio prietaisai, kuriuos žmonės nešiojosi kišenėse arba segėjo prie diržo. Gavę pranešimą į kvietiklį jų savininkai turėdavo susirasti artimiausią telefoną ir paskambinti į aptarnavimo centrą, kur operatoriai perskaitydavo siuntėjo paliktą žinutę. Ketvertas jaunuolių nusprendė atsisakyti aptarnavimo centro ir rasti būdą, kaip tuos pačius pranešimus gauti per tuomet jau pradedantį populiarėti internetą.

Kaip vėliau prisipažins Y. Goldfingeris, komandą padrąsino vieno iš vaikinų tėvas, verslininkas Yossi Vardis, tapęs pirmuoju investuotoju į bendrovę „Mirabilis“, po kurios stogu ir atsirado ICQ.

Daugybei žmonių ICQ apskritai buvo pagrindinė priežastis naudotis internetu: virtualusis pasaulis anuomet buvo itin skurdus.

Viename retų interviu pasakota, kad jaunuoliai kūrė nedideliame trijų kambarių bute San Chosė mieste Kalifornijoje – ten interneto prieiga buvusi pigesnė. Ketvertas dirbo pusmetį neleisdamas sau jokių pramogų, tik kūrė ir tobulino savo programą.

Naujas bendravimo būdas

Pirmieji vartotojai – kūrėjų bičiuliai – tiesiog siuntė žinutes draugams, kviesdami juos įdiegti programinę įrangą ir bendrauti. Pradėjus nuo 40 vartotojų, 1997 m. gegužę ICQ jau turėjo 850 tūkst. vartotojų. Kitų metų balandį – jau 9 mln. Naujovei nereikėjo reklamos – žinios apie ICQ sklido iš lūpų į lūpas, draugai kvietė draugus.

ICQ leido neišeinant iš namų megzti ryšius, bendrauti su kitame pasaulio krašte esančiu žmogumi gerokai anksčiau nei „Skype“, „Whatsapp“, „Viber“, „Facebook“ ar „Discord“. Nors ir 1997 m. jau buvo galima rašyti elektroninius laiškus, bendrauti forumuose ar pokalbių svetainėse, geriau už ICQ buvo nebent bendravimas akis į akį.

ICQ tiesiogine prasme pakeitė komunikaciją internete – angliškai tariamas raidžių trumpinys skamba kaip frazė „I seek you“ – „Aš tavęs ieškau“.

Ieškota iš tiesų daug ir intensyviai: bičiulių, potencialios antrosios pusės ar verslo partnerio, bendrakeleivių ar tiesiog bendrauta su artimaisiais atsidūrus ten, iš kur skambinti telefonu ar siųsti trumpąją žinutę buvo labai brangu. Paprasta naudoti programa, kuri leido per kelias sekundes rasti ir susipažinti su žmonėmis bet kurioje pasaulio vietoje.

Daugybei žmonių ICQ apskritai buvo pagrindinė priežastis naudotis internetu: virtualusis pasaulis anuomet buvo itin skurdus, portalus turėjo tik reta žiniasklaidos priemonė. Eilinis lietuvis, laukdamas, kol lėtas ryšys leis atverti kokį nors www.bbc.co.uk, galėjo neskubėdamas išsivirti kavos.

Šimtas milijonų gėlyčių

Keletą metų JAV praleidęs smalsumu pasižymėjęs Y. Vardis netrukus suprato, kad pats metas pagauti sėkmės bangą ir pasiūlė JAV interneto milžinei AOL be tarpininkų pirkti ICQ.

Praėjus mažiau nei dviem metams nuo įsikūrimo, „Mirabilis“ jau buvo parduota: keliais etapais AOL sumokėjo 407 mln. dolerių. Sandoris sulaukė daug dėmesio ne tik dėl šios sumos – ICQ sukūrę jaunuoliai kone per naktį tapo milijardieriai.

Vos tapo JAV bendrovės dalimi, ICQ atsirado reklamos, prasidėjo aukso amžius. Tūkstantmečių sandūroje ICQ turėjo apie 100 mln. vartotojų. Žinant, kad visame pasaulyje tuo metu internetu naudojosi kiek mažiau nei 500 mln., nesunku paskaičiuoti: žalios (jai vartotojas aktyvus) arba raudonos (kai vartotojas neaktyvus) spalvos gėlytę savo kompiuterių ekranuose matydavo kas penktas virtualaus pasaulio gyventojas.

Mobiliųjų telefonų numerių, kurie šiandien naudojami kuriant įvairias vartotojo paskyras, nebuvo, – naudotasi ICQ identifikavimo numeriu, kuris kaip lygiavertė informacija būdavo nurodomas net vizitinėse kortelėse. Trumpas (iš penkių ar šešių skaitmenų) numeris reiškė, kad ICQ esi nuo pat pradžių, todėl radosi tokių, kurie už veterano numerį nepagailėdavo solidžios sumos.

Nepasivijo progreso

ICQ agonija prasidėjo po truputį. Tarsi lėtinė liga, kurios simptomai iš pradžių tokie neryškūs, kad į juos niekas nekreipia dėmesio, o aiškiai diagnozuoti galima tik tada, kai gydyti jau per vėlu.

ICQ puikiai veikė kompiuteriuose, tačiau buvo netinkama naudoti mobiliaisiais telefonais. Be to, prasidėjus skaitmeninei revoliucijai atsirado alternatyvų: naujo formato mobiliojo ryšio žinutės, išmaniosios bendravimo programėlės. 2003 m. pasirodė „MySpace“, po metų – „Facebook“. ICQ nebespėjo kurti naujų paslaugų ir tobulinti senas. „Skype“ jau 2008 m. pasiūlė vaizdo skambučius, o ICQ – tik 2014 m.

Nepaisant AOL pastangų išlaikyti dominuojančią padėtį rinkoje, vis daugiau vartotojų nusigręžė nuo ICQ. Per metus nuo 2009 m. gruodžio jų skaičius sumažėjo 35 proc. iki 33,5 mln.

Nuosmukis buvo toks greitas, kad 2010 m., kai AOL ieškojo pirkėjo buvusiai žvaigždei, ji turėjo tenkintis tik 187,5 mln. dolerių – už tiek ICQ įsigijo Rusijos kompanija „Digital Sky Technologies“, kuri netrukus pasivadino „Mail.ru Group“ ir šiandien yra žinoma kaip socialinis tinklas „VK“.

Pabaiga – birželio 26 d.

Iki 2012 m. ICQ paslauga neteko dar trečdalio vartotojų – pusė iš 20 mln. gyveno Rusijoje. 2013 m. ICQ naudojosi 11 mln. vartotojų, iš jų 6,7 mln. – Rusijoje.

Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, ICQ esą naudojosi net ir Rusijos prezidentūroje. Toks dėmesys šiai programai neturėtų stebinti: juk „Digital Sky Technologies“ priklausė vadinamojo Kremliaus klubo verslininkui Ališerui Usmanovui, „Mail.ru“ šiandien vadovauja Vladimiras Kirijenka – ilgamečio Rusijos politinio elito atstovo, Rusijos prezidento administracijos vieno iš vadovų Sergejaus Kirijenkos sūnus.

2020 m. „Mail.ru Group“ pristatė „ICQ New“ – naują žinučių programą, sukurtą ICQ pagrindu. Naujovės kūrėjai pabrėžė bendravimo balsu ir vaizdu galimybę, įskaitant grupinį bendravimą, bet pasivyti konkurentų nepavyko.

2021 m. pradžioje pasirodžius naujienoms apie „WhatsApp“ privatumo politikos pokyčius, „ICQ“ programėlės parsisiuntimų skaičius išaugo, tačiau populiarumu neprilygo „VK Messenger“. Šią programėlę, paskelbus, kad birželio 26-ąją ICQ bus išjungta, ir pasiūlyta parsisiųsti vartotojams.