Valstybės Dūma – Rusijos žemieji parlamento rūmai – vienbalsiai pritarė šiam teisės aktui per antrąjį ir trečiąjį svarstymus.
Pagal šį teisės aktą karo prievolininkui būtų draudžiama keliauti į užsienį, o gavęs elektroninius šaukimo dokumentus jis privalėtų atvykti į karo prievolės tarnybą.
Šiuo metu šaukimo į kariuomenę pranešimai šalyje turi būti įteikiami asmeniškai, o daugelis Rusijos vyrų išvengė šaukimo į kariuomenę atsisakydami pasiimti šaukimo į kariuomenę įsakymą ir pabėgdami į užsienį.
Pakeitimus dar turi patvirtinti Federacijos Taryba ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.
Šis darbas yra absoliučiai būtinas.
Siūlomi pakeitimai buvo priimti praėjus keliems mėnesiams po to, kai rugsėjį V. Putinas įsakė surengti vadinamąjį dalinį karinį šaukimą, siekus sustiprinti Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas – tai buvo pirmoji karinė mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, dar dešimtys tūkstančių pabėgo iš šalies.
Teisės aktų pakeitimai itin apsunkins galimybę išvengti šaukimo į kariuomenę.
Rusijoje 18–27 metų amžiaus vyrams privaloma karinė tarnyba, o šaukimas vyksta du kartus per metus.
Parlamento žemųjų rūmų gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas prieš balsavimą teigė, kad naujosios taisyklės bus taikomos ne tik jauniems šauktiniams, bet ir visiems vyrams, privalantiems atlikti karinę tarnybą.
„Pranešimas apie šaukimą į karinę tarnybą laikomas gautu nuo tos akimirkos, kai jis paskelbiamas asmens, privalančio atlikti karinę tarnybą, asmeninėje paskyroje“, – sakė A. Kartapolovas per televiziją.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį paneigė planus surengti antrąją mobilizacijos bangą, teigdamas, kad naujosios pataisos reikalingos šalies kariuomenės šaukimo sistemai tobulinti ir modernizuoti.
„Šis darbas yra absoliučiai būtinas“, – sakė jis žurnalistams.
Jis taip pat teigė, kad Kremlius nesitiki, jog šie teisės aktai sukels naują paniką ir kad daugiau vyrų pabėgs iš šalies.
„Tikrai ne, – sakė jis. – Nes tai nesusiję su mobilizacija.“
