- Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas tampa abejotini.
Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.
Kelios Europos valstybės, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, todėl Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) atvirai apkaltino Kremliaus kontroliuojamą dujų gigantą „Gazprom“, kad šis meluoja dėl tiekimo Europai mažinimo priežasčių.
Vasaros mėnesiais dujų vartojimas Europoje gerokai sumažėja, nes nereikia šildyti pastatų, tad ji skuba papildyti savo atsargas kitai žiemai. Europos Sąjunga tikisi, kad iki lapkričio mėnesio jos valstybių narių dujų saugyklų infrastruktūra būtų užpildyta bent 80 procentų.
Dujų trūkumas, dėl kurio kyla kainos, „dabar atsiliepia ne vartotojams, o atsargų kaupimui“, sakė M. Draghi ir pridūrė, kad saugyklos Italijoje dabar užpildytos 52 procentais.
Dujos kaip ginklas
Rusiškų dujų tiekimo sumažėjimas taip pat skaudžiai smogs pramonės vartotojams, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, kur chemijos, plieno, cemento ir trąšų pramonės įmonės sudegina daug vjų.
„Rusai jau seniai naudoja dujas kaip ginklą“, – sakė Paryžiaus politikos studijų instituto profesorius Thierry Brosas (Tjeri Brosas).
„Kremlius naudojasi neapibrėžtumo principu – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip – kad... sukeltų įtampą žaliavų rinkose ir pakeltų kainas“, – prabrėžė jis.
Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas. Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį patenkins suskystintų gamtinių dujų importu.
Naujausio smūgio sulaukė Prancūzija, kurios operatorė „GRTgaz“ penktadienį paskelbė, kad nuo birželio 15-osios vamzdynais nebegauna rusiškų dujų.
Europos vienybės laužymas
Prancūzija rusiškomis patenkino 17 proc. savo gamtinių dujų poreikio, kurių didžioji dalis ją pasiekdavo vamzdynais, o mažesnė – laivais suskystintų pavidalu.
Šią savaitę Rusija du kartus skelbė apie dujų tiekimo Europai mažinimą vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ – iš viso 60 proc., o tai paaiškino sunkumais dėl dujotiekio įrangos remonto. Savo ruožtu Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“, siekiu dar labiau kilstelėti dujų kainas.
Italijos energetikos milžinė „Eni“, ketvirtadienį skelbusi, kad antrąją sumažinto tiekimo dieną gavo 65 proc. įprasto rusiško dujų kiekio, penktadienį pranešė, jog ši dalis sieks jau tik 50 procentų.
„Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – sakė Italijos ministras pirmininkas.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) dujų tiekimo mažinimą apibūdino kaip „Putino priešpriešos demonstravimą“.
„Tai sprendimas, kurį jis priima savavališkai – taip elgiasi diktatoriai ir despotai“, – pabrėžė Vokietijos ministras.
Tuo tarpu „Gazprom“ pareiškė, kad turi pilną teisę žaisti pagal savo taisykles dėl dujų tiekimo – „mūsų produktas, mūsų taisyklės“.
„Gazprom“ nereikalingas joks pateisinimas dėl to. Tai diferencijuotas būdas sugriauti Europos vienybę“, – akcentavo T. Brosas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
FTB reidas D. Trumpo namuose įžiebė politinę audrą
Įtakingi JAV respublikonų lyderiai antradienį reiškė paramą eksprezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), beprecedenčiam Federalinio tyrimų biuro (FTB) reidui jo privačioje rezidencijoje Floridoje sukėlus politinę audrą ir taip smarkiai...
-
ES gaus daugiau „Modernos“ vakcinos nuo COVID-19 omikron variantų
Europos Sąjunga antradienį pranešė, kad susitarė su bendrove „Moderna“ atidėti vakcinos nuo COVID-19 tiekimą, kad padidėtų tikimybė gauti skiepų nuo omikron variantų. ...
-
Lenkija žada imtis atsako prieš ES dėl užblokuotų lėšų1
Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. ...
-
J. Bidenas patvirtino Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimą1
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrai...
-
Turkija pirmąkart per dvejus metus pasiuntė gręžybos laivą į Viduržemio jūros rytus
Turkija antradienį pasiuntė savo naujausią gręžybos laivą į pirmąją per beveik dvejus metus energijos išteklių telkinių paieškos misiją Viduržemio jūros rytinėje dalyje. ...
-
Dėl įtariamos kibernetinės atakos iš rikiuotės išvesta Suomijos parlamento svetainė1
Suomijos parlamento svetainė antradienį laikinai neveikė dėl įtariamos kibernetinės atakos. ...
-
Baltarusijos opozicija ragina Vakarus toliau spausti režimą
Ištremta Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja antradienį paragino Vakarus išlaikyti spaudimą Baltarusijos režimui, bet nepainioti jos tėvynės su Rusija dėl karo Ukrainoje. ...
-
ET ragina ištirti nehumanišką elgesį su pabėgėliais Latvijos ir Baltarusijos pasienyje5
Laiške, adresuotame Latvijos vidaus reikalų ministrui, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pareiškė esanti susirūpinusi dėl pranešimų apie žiaurų Latvijos pasieniečių elgesį su migrantais Baltarusijos pasi...
-
Lenkijos opozicijos lyderis kaltina valdančiąją partiją siekiu išstoti iš ES
Buvęs Europos Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas apkaltino konservatorių nacionalistinės partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį siekiant, kad Lenkija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES). ...
-
Tyrimas: karas Ukrainoje Vokietijos ekonomikai gali kainuoti 260 mlrd. eurų
Ukrainos karas ir jo padariniai Vokietijos ekonomikai iki 2030 m. gali kainuoti daugiau nei 260 mlrd. eurų (266 mlrd. JAV dolerių), rodo antradienį kelių institutų paskelbtas tyrimas. ...