Įrengė radarą

Japonų žiniasklaida paskelbė, kad ginčijamoje teritorijoje Rytų Kinijos jūroje kinai įrengė radarą, kuris esą gali atlikti karines funkcijas.

Žiniasklaida rėmėsi Japonijos diplomatų turima informacija, kurią jiems perdavė pakrančių apsaugos tarnyba ir kariškiai.

Japonijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Kinija įrengė paviršinės paieškos radarą ir vaizdo stebėjimo kamerą ant vienos iš struktūrų šalia ginčijamo dujų telkinio.

Japonijos verslo dienraščio "Nikkei" teigimu, ministerija savo nepasitenkinimą dėl šio žingsnio išreiškė Pekinui diplomatiniais kanalais. Anot leidinio, tai pirmas žinomas radaras, įrengtas ant Kinijos struktūros minėtoje teritorijoje, kurioje, kaip manoma, yra didelių naftos ir dujų atsargų.

Tokijas reiškia susirūpinimą, kad Pekinas tokiu būdu siekia stiprinti savo karinę galią Rytų Kinijos jūroje.

2008 m. Japonija ir Kinija sutarė bendrai eksploatuoti telkinius ginčijamoje teritorijoje ir pritarė nuostatai, draudžiančiai joje vienašalį gręžimą.

Vėliau derybos sustojo, o Tokijas įtaria, jog Pekinas jau įrengė kelias gręžimo platformas prie savo faktinės jūros sienos su Japonija.

Žvejybos laivai

Kiek anksčiau ginčytinoje teritorijoje įvyko dar vienas incidentas: pora šimtų Kinijos žvejybos laivų, kurie, Japonijos pareigūnų teigimu, buvo lydimi šešių pakrančių sargybos laivų, iš kurių trys buvo akivaizdžiai ginkluoti, pernelyg arti prisiartino prie Japonijos teritorinių vandenų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija išsiuntė protesto notą, reikalaudama Pekino, kad laivai nedelsiant paliktų ginčijamus vandenis ir "niekada neįplauktų į Japonijos teritorinius vandenis".

"Japonija niekada negalės sutikti su (Kinijos) vyriausybinių laivų veikla netoli Senkaku salų, nes būtų vienašališkai eskaluojama padėtis ir padidėtų įtampa regione", – pabrėžė ministerija.

Ginčas dėl Senkaku salų smarkiai temdo dvišalius Japonijos ir Kinijos santykius.

Nors abi šalys negaili pastangų įtampai sumažinti ir plėtoja dialogą, esminiai nesutarimai lieka neišspręsti. Negana to, susipriešinimas retkarčiais net smarkiai padidėja.

Japonija Kinijai protestą buvo paskelbusi ir šių metų birželį, kai pareiškė, kad Kinijos karinių jūrų pajėgų fregata pirmąkart praplaukė šalia teritorinių vandenų aplink ginčijamas salas.

Rytų Kinijos jūra

Kinija teigia, kad jos teisės į Senkaku salas – grįstos istorija.

Anot Pekino, šios salos, nuo XV a. priklausiusios Kinijos imperijai, buvo užgrobtos japonų per pirmąjį Japonijos ir Kinijos karą, vykusį nuo 1894 iki 1895 m., o vėliau Tokijas jų negrąžino, nors tą numatė po Antrojo pasaulinio karo pasirašyti susitarimai.

Japonija, savo ruožtu, tvirtina, kad salos XIX a. buvo užimtos kaip niekieno žemė (terra nullius). Dėl to dabar Japonijai nėra jokio reikalo jų sugrąžinti Kinijai.

Be kita ko, Japonija sako, kad pati Kinija Senkaku salas anksčiau yra pripažinusi Japonijai, dėl to jokio teritorinio konflikto regione nėra.

2013 m. lapkričio mėnesį Kinija paskelbė, kad Rytų Kinijos jūroje įsteigia Oro gynybos identifikavimo zoną (OGIZ). Ir ši zona apėmė  Senkaku salas – tai sukėlė Japonijos pasipiktinimą.

Negana to, Kinijos OGIZ apėmė ne tik teritoriją, dėl kurios nesutariama su Japonija, tačiau ir Taivano bei Pietų Korėjos OGIZ. Šios šalys taip pat pareiškė savo protestus Pekinui.

Vadovaujantis Kinijos OGIZ taisyklėmis, kiekvienas lėktuvas, skrendantis OGIZ, privalo informuoti Kinijos žinybas apie savo maršrutą ir atlikti kitas saugumo procedūras. To nepadarius Kinijos oro pajėgos gali imtis veiksmų.

Pietų Kinijos jūra

Beveik analogiška situacija susiklostė ir Pietų Kinijos jūroje. Skirtumas tas, kad čia Pekinas neįsteigė OGIZ, nors kalbų apie tai yra.

2014 m. sausio 1 d. Kinija vienašališkai paskelbė, kad didžiojoje Pietų Kinijos jūros dalyje įsigalioja naujos žvejybos reguliavimo taisyklės. Remiantis jomis, bet kuris laivas, plaukiojantis vadinamojoje devynių taškų linijoje (t.y. teritorijoje, į kurią pretenzijas reiškia Kinija ir kuri apima 90 proc. Pietų Kinijos jūros), turi informuoti Kinijos žinybas apie tai. Priešingu atveju, Kinija gali imtis veiksmų prieš tuos laivus.

Problema, kad zona, į kurią taip pat patenka Spratlio ir Paracelso salos, apima kitų šalių ekonomines zonas.

Kinų įvestomis taisyklėmis pasipiktinimą netrukus pareiškė Vietnamas, Filipinai, Malaizija ir Brunėjus.

Kinija sako, kad jos teisės į devynių taškų liniją, kaip ir konflikto su Japonija atveju, yra pagrįstos istorija. Teritoriją jūroje Kinija valdė nuo Songų dinastijos (960–1279 m.) laikų, dėl to ji priklauso Kinijai.

Kitos regiono šalys ragina kinus laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, o ši numato, jog valstybės savo išskirtinėse ekonominėse zonose (t.y. 200 jūrmylių nuo pakrantės) gali naudotis suverenumo teisėmis į kontinentinio šelfo eksploatavimą ir tyrinėjimą bei gyvųjų išteklių naudojimą (žvejybą).

Kova dėl išteklių?

Šis konfliktas vargiai gali būti išspręstas, kadangi atskiros Rytų Azijos regiono valstybės ir Kinija vadovaujasi skirtingais argumentais, kurie pagrindžia jų teises į ginčytinas teritorijas.

Saugumo ekspertai būgštauja, kad ši situacija gali virsti rimtu konfliktu tarp Kinijos ir kurios nors su ja besiribojančios valstybės, o tai galbūt reikštų, kad į konfliktą turėtų įsitraukti ir Jungtinės Valstijos, kurios faktiškai garantuoja Taivano, Japonijos ir Pietų Korėjos saugumą.

Vašingtonas, kalbėdamas su Pekinu, nuolatos primena Kinijai, kad ši turėtų gerbti kaimyninių šalių interesus, nepaisant to, kad šios yra mažos ir gerokai silpnesnės.

Pekinas demonstruoja, kad supranta Vašingtono susirūpinimą, bet Spratlio ir Paracelso salyne kinai, pildami smėlį, dirbtinai didina salų teritorijos dydį, o kai kuriose iš jų įrenginėja karinius įtvirtinimus.

Anot saugumo ekspertų, kinai kuria bazes, kuriose vėliau dislokuos savo laivyną. Taip jie pastums Kinijos karinę galią labiau į Rytus.

Be abejo, Kinijos veiksmus motyvuoja ne tik istorinio teisingumo atkūrimas, kaip tvirtina Pekinas, bet visų pirma ekonominiai interesai.

Spratlio salynas yra jūros kelyje, čia kasmet pervežama krovinių už 5 trln. JAV dolerių. Regione taip pat gausu žuvų ir greičiausiai čia yra didžiulių naftos bei kitų naudingųjų iškasenų atsargų.

Be to, Kinija siekia ir kuo labiau padidinti savo įtaką Rytų Azijos regione, kuriame ilgą laiką dominavo JAV.

Vašingtonas, savo ruožtu, yra paskelbęs, kad Ramiojo vandenyno regionas – pats svarbiausias, šaliai siekiant išlaikyti dominavimą tarptautinėje sistemoje.