Šie pinigai, kurių skyrimas patvirtintas likus kelioms dienoms iki planuojamų JAV tarpininkaujamų derybų su Maskva ir Kyjivu dėl ribotų paliaubų, numatyti su Rusijos pajėgomis kovojančios šalies gynybos įrangai, įskaitant artilerijos šaudmenis ir oro gynybos sistemas, pranešė vyriausybės pareigūnai.

Šie 3 mlrd. eurų, kurie buvo patvirtinti po kelis mėnesius trukusio delsimo, numatyti papildomai prie 2025 metų biudžete jau suplanuotos 4 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai.

Parlamento biudžeto komitetas Kyjivui numatė dar 8,3 mlrd. eurų 2026–2029 metais, tačiau ši suma gali būti papildyta dar didesnėmis išlaidomis iš naujo didelio fiskalinio paketo, kuris penktadienį įveikė paskutinę kliūtį, kai parlamentas priėmė svarbų naują gynybos ir infrastruktūros išlaidų paketą.

Vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas) sakė, kad į naujausią paketą bus įtraukta Vokietijoje sukurtų oro gynybos sistemų „Iris-T“, kurios dar turi būti pagamintos ir bus pristatytos per ateinančius dvejus metus.

Nuo tada, kai Rusija prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietija buvo antra didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja. Berlyno iki šiol suteiktos karinės pagalbos vertė pasiekė apie 28 mlrd. eurų.

Tačiau padėtis smarkiai pasikeitė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), siekdamas nutraukti karą, užmezgė ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir įšaldė karinę pagalbą Ukrainai, kartu sukeldamas abejonių dėl būsimų NATO ryšių tvirtumo.

Penktadienį, likus trims dienoms iki Saudo Arabijoje planuojamų Maskvos ir Kyjivo derybų su JAV pareigūnais dėl būdų sustabdyti karą, Rusija ir Ukraina apsikeitė kaltinimais dėl masinių naktinių atakų.

Abi šalys yra sakiusios, kad sutinka 30 dienų nutraukti smūgius energetikos objektams, tačiau jos ir toliau nesiliauja vykdyti oro atakų ir ne kartą kaltino viena kitą pažeidus paliaubas, dėl kurių oficialiai dar nėra susitarta.

Ukraina „gali mumis pasikliauti ir mes niekada nepaliksime jos vienos“, vėlai ketvirtadienį per Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą sakė kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Taikos metu jai taip pat reikės stiprios kariuomenės ir taikos susitarimas neturi kelti jai pavojaus“, – pridūrė jis.

Trijų milijardų eurų vertės paketo priėmimas kelis mėnesius buvo vilkintas po to, kai pernai lapkritį dėl vidinių nesutarimų, daugiausia dėl fiskalinių klausimų, subyrėjo O. Scholzo trijų partijų koalicija.

Anksčiau penktadienį Vokietijos parlamento aukštieji rūmai – Bundesratas – galutinai patvirtino didžiulį išlaidų paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalies kariuomenę ir pertvarkyti jos infrastruktūrą.

Paketui, kuriuo keičiamas Vokietijos konstitucijoje įtvirtintas „skolos stabdis“, priimti reikėjo dviejų trečdalių daugumos. Jam pritarė 53 iš 69 Bundesrato narių.

Antradienį šiam pasiūlymui pritarė parlamento žemieji rūmai – Bundestagas.