Pirmasis procesas

Pirmadienį prasidėjusio Štutgarte, didžiausio saugumo teismo salėje, vyksiančio teismo posėdžiai žymi trijų teisminių procesų, kuriuose 27 asmenys kaltinami dėl 2022 m. pabaigoje valdžios institucijų sužlugdyto sąmokslo, pradžią.

Reicho piliečiai paprastai laiko save buvusios Vokietijos – dažniausiai Pirmojo pasaulinio karo metais veikusio Vokietijos reicho – piliečiais. Savo įsitikinimus jie grindžia idėja, kad užsienio „aljansas“, įskaitant Jungtines Valstijas ir Rusiją, nori jiems padėti nuversti neteisėtą vadinamąją giluminę valstybę, kuri esą savavališkai užgrobė valdžią Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo.

Reicho piliečių grupę, kuriai priklausė apie 21 tūkst. šiuolaikinės Vokietijos kaip teisėtos valstybės nepripažįstančių asmenų, Vidaus žvalgybos tarnyba pradėjo stebėti dar 2016 m.

Štutgarto procese daugiausia dėmesio skiriama devyniems įtariamiesiems grupės nariams, kurie, manoma, siekė po perversmo Vokietijoje įvesti griežtą karo padėtį.

Manoma, kad čia byla bus nagrinėjama iki kitų metų sausio. Tačiau, turint omenyje medžiagos apimtį (425 tūkst. lapų, 850 aplankų), liudytojų ir įtariamųjų skaičių, informacijos sudėtingumą, ji gali užtrukti daug ilgiau, galbūt net kelerius metus.

Šis devynetas – militaristinio sąmokslininkų organizacijos padalinio nariai – kaltinamas valstybės išdavyste, pasikėsinimu nužudyti ir smurtinio valstybės perversmo rengimu.

Jie kaltinami dalyvavę steigiant vadinamuosius krašto apsaugos būrius. Tyrėjams pavyko aptikti išsamiai aprašytą organizacijos struktūrą, narių sąrašus, mokymų aprašus. Perversmo sėkmės atveju šių būrių nariai turėjo vykdyti politinio valymo akcijas.

Vienas iš kaltinamųjų Markusas L. buvo sulaikytas tik pernai kovą. Specialiosios policijos pareigūnus jis pasitiko dėvėdamas neperšaunamą liemenę, ant stovo įsitaisęs pusiau automatinį dvivamzdį šautuvą, iš kurio šovė į policininkus. Vėliau jo bute pareigūnai rado daug ginklų ir šaudmenų, taip pat nacistinių suvenyrų.

Aplinkybės: tiriant sąmokslą krata buvo atlikta ir XIX a. Reisų šeimos statytoje Vaidmanshailio pilyje. / B. Schackow / DPA / „Scanpix“ nuotr.

Teisiniai subtilumai

Sąmokslininkų politinė vadovybė, kuriai vadovavo Reisų dinastijos palikuonis Heirichas XIII, investuotojas iš Frankfurto prie Maino, gegužės pabaigoje stos prieš teismą Frankfurte. Kita įtariamųjų grupė birželį bus teisiama Miunchene.

Kaip teigia visuomeninis transliuotojas ARD, proceso sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks įrodyti, kad sąmokslininkai iš tiesų buvo susibūrę į teroristinę organizaciją. Jei bent vienas iš trijų skirtinguose miestuose vykstančių teismų į šį klausimą atsakytų neigiamai, tai galėtų turėti įtakos ir kitiems procesams.

Beje, Štutgarto pakraštyje esančiame Štamheimo komplekse, kur vyksta teismo procesas, bemaž prieš 50 metų vyko ir Raudonosios armijos frakcijos teroristų teismai. Šiame ypač griežto režimo kalėjimo komplekse yra specialiai pastatytas teismo pastatas, į kurį kaltinamieji vedami atskirais tuneliais. Teismo salėje jie sėdi už neperšaunamo stiklo ir su advokatais gali bendrauti tik specialiu telefonu.

Ypatingomis saugumo sąlygomis vykstantį teismo procesą stebintys žurnalistai pranešė, kad kaltinamieji teismo salėje neatrodė sutrikę ar sugniuždyti. Tik keletas jų slėpė savo veidus, kiti šypsojosi, mojavo procesą stebintiems žmonėms ir vienas kitam.

Perversmo planas

Prokurorai akcentuoja: tai, kaip kruopščiai įtariamieji buvo suplanavę savo veiksmus, kiek jie turėjo šaunamųjų ginklų ir grynųjų pinigų, leidžia manyti, kad sąmokslininkai iš „Patriotų sąjungos“ kėlė realų pavojų. Vien tik Štutgarte teisiami veikėjai turėjo 0,5 mln. eurų grynųjų, 380 pistoletų, 350 šaltųjų ginklų ir apie 148 tūkst. šovinių.

Proceso sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks įrodyti, kad sąmokslininkai iš tiesų buvo susibūrę į teroristinę organizaciją.

Prokurorų žiniomis, perversmo entuziastams įtaką darė amerikiečių sąmokslo teorija „QAnon“, kuri paskatino buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkus 2021-ųjų sausį šturmuoti JAV Kapitolijų. Panašiai veikti ketinta ir Vokietijoje.

Sąmokslininkai planavo gerai apsiginklavę prasibrauti į parlamento pastatą Berlyne, suimti įstatymų leidėjus, sutrikdyti sistemos darbą. Anot prokurorų, jie puikiai suprato, kad, norėdami užgrobti valdžią, turės žudyti žmones.

Įtariamieji sulaikyti per arba tuoj po 2022 m. gruodžio 7 d. vykusios vienos didžiausių kada nors Vokietijoje įvykdytų policijos antiekstremistinių operacijų.

Tuomet vienuolikoje federalinių žemių apie 3 000 policijos pareigūnų apieškojo daugiau kaip 130 butų, biurų ir sandėlių, įskaitant Specialiųjų pajėgų vadavietės kareivines. Kratos ir sulaikymai taip pat vyko Austrijoje ir Italijoje.

Karininkai, gydytojai, teisėja

Daugelis suimtųjų buvo baigę karinius mokymus, tarp jų yra ir buvusių Bundesvero karių. Pvz., kariniam judėjimo sparnui vadovavo Rüdigeris von Pescatore, buvęs pulkininkas leitenantas. Buvęs parašiutininkų bataliono vadas dar XX a. paskutinį dešimtmetį buvo pašalintas iš tarnybos dėl kaltinimų pradanginus ginklų iš buvusios Rytų Vokietijos arsenalo, už kuriuos jis buvo atsakingas.

Tarp sulaikytųjų – aktyvus štabo seržantas, atsakingas už logistiką specialiųjų pajėgų vadavietėje, nušalintas policijos pareigūnas, daktaro laipsnį turintis teisininkas, bendrosios praktikos gydytojas, pilotas. Keletas įtariamųjų buvo aktyvūs demonstracijų prieš COVID-19 epidemijos metu įvestus apribojimus.

Viena stambiausių sąmokslo žuvų – Birgit Malsack-Winkmann, buvusi Bundestago narė (2017–2021 m.) iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“, vėliau dirbusi teisėja Berlyne. Jos žinios sąmokslininkams neabejotinai pravertė: buvusi parlamentarė puikiai pažįsta Bundestago pastatą, yra įgudusi šaulė. Perversmui pasisekus, B. Malsack-Winkmann būtų tapusi naująja teisingumo ministre.

Perversmo lyderis princas Heinrichas XIII bus teisiamas gegužės pabaigoje Frankfurte prie Maino / B. Weissbrod / AFP / „Scanpix“, „Wikipedia“ nuotr.

Ekscentriškasis princas

Vis dėlto bene spalvingiausia figūra laikomas 72 metų princas Heinrichas XIII, kilęs iš Reisų dinastijos, kadaise valdžiusios Rytų Vokietiją.

Nekilnojamuoju turtu besiverčiančiam aristokratui iš Frankfurto prie Maino priklauso nedidelis neogotikinis medžioklės dvaras Tiuringijoje.

Heinrichas XIII dėmesio sulaukė dar prieš kelis dešimtmečius, kai po Vokietijų susivienijimo kartu su savo motina princese Voiclava Feodora bandė atgauti šeimos turtą, po Antrojo pasaulinio karo atsidūrusį sovietų kontroliuotoje zonoje, Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje. Advokatų honorarui princas paaukojo didelę dalį savo turto, tačiau pastatų, tarp kurių buvo ir Geros miesto teatras, neatgavo. Susigrąžintas kultūros vertybes princas netrukus pardavė, o dalį pinigų padovanojo "Fiat Lux" sektai, prie kurios  buvo prisišliejusi jo motina. Vėliau princesė Voiclava Feodora atgavo Talvico rūmus.

2019 m. sausį Heinrichas XIII pasakė pagrindinę kalbą Ciuriche vykusiame forume, kurioje apkaltino Rothschildų šeimą ir masonus finansavus karus ir revoliucijas, kuriomis siekta nuversti monarchijas. Nepaisant šių aktyviai rodomų monarchistinių pažiūrų, pats princas buvo patekęs į savo šeimos nemalonę: 2022 m. Reisų dinastijos dabartinis lyderis princas Henrichas XIV viešai atsiribojo nuo savojo giminaičio, linkusio į sąmokslo teorijas.

Sąmokslininkai būtų įkūrę Reisų princo vadovaujamą tarybą, kuri būtų pradėjusi derybas dėl naujos Vokietijos valstybinės santvarkos su Antrojo pasaulinio karo nugalėtojomis.

Šis kandidatas į naujuosius Vokietijos vadovus palaikė ryšius su Rusijos pareigūnais, ieškodamas paramos savo planams. Viename iš kaltinamųjų aktų minima Rusijos pilietė Vitalija B., kuri galėjo tarpininkauti tarp Heinricho XIII ir Rusijos generalinio konsulato Leipcige, o 2022 m. birželį princą asmeniškai palydėjo į susitikimą su Rusijos diplomatu. Kai kurie šaltiniai rusę vadina princo gyvenimo partnere.

Kartu su aristokratu bus teisiamas ir 1997 m. iš tarnybos atleistas R. von Pescatore, buvęs policininkas Michaelas Fritschas ir B. Malsack-Winkemann.

Siekė grįžti į 1945 m.

Perversmo organizatoriai tikėjo, kad iš giluminės valstybės galių išlaisvinti gali vadinamasis aljansas. Jie įsitikinę šios techniškai pranašesnės slaptos organizacijos egzistavimu. Aljansą esą sudaro įvairių šalių, tarp jų ir Rusijos ir JAV, slaptosios tarnybos, kariškiai. Grupuotė net buvo paskyrusi ryšių su aljansu karininką – Marco van H. yra teisiamas Štutgarte.

Kaltinamajame akte teigiama, kad grupė planavo, jog aljansas duos žinią apie išaušusią dieną X. Tuomet aljansas turėjęs pulti aukščiausias valstybės institucijas, o princo Heinricho XIII pasekėjai – paralyžiuoti kitas valdžios institucijas, pulti ir apskričių, savivaldybių pareigūnus.

Pasak generalinio prokuroro, viena iš aptartų datų buvo Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II mirtis. Ji mirė 2022 m. rugsėjį, likus trims mėnesiams iki didžiulio reido prieš tinklą, kai buvo suimta daugybė asmenų.

Įvykdę perversmą, sąmokslininkai būtų įkūrę Reisų princo vadovaujamą tarybą, kuri būtų pradėjusi derybas dėl naujos Vokietijos valstybinės santvarkos su Antrojo pasaulinio karo nugalėtojomis. Tačiau pagrindiniu derybų partneriu jie laikė tik Rusiją.