Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai tarsis dėl Ukrainos ir „Alstom“

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį atvyks į Vokietiją dvi dienas truksiančių derybų su kanclere Angela Merkel, per kurias daugiausiai dėmesio tikriausiai bus skirta krizei Ukrainoje.

Per šį vizitą F.Hollande'as planuoja aplankyti vaizdingą A.Merkel rinkimų apylinkę Vokietijos šiaurės rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tačiau atokiai nuo žurnalistų abu lyderiai tikriausiai tarsis, kada ir kaip paskelbti tolesnes sankcijas Maskvai, palaikančiai prorusiškus sukilėlius rytų Ukrainoje ir aneksavusiai Krymo pusiasalį.

Prancūzija ir Vokietija taip pat tikriausiai vėl kalbės apie praeitą mėnesį žlugusio Vokietijos technologijų milžinės „Siemens“ pastangas įsigyti tos pačios pakraipos Prancūzijos bendrovę „Alstom“.

„Alstom“ vadovybė palankiau vertina JAV bendrovės „General Electric“ pasiūlymą, bet Prancūzijos vyriausybė leido suprasti nepritarianti transatlantiniam perėmimui.

Sankcijos Rusijai gali sulėtinti Vokietijos ekonomikos augimą

Vokietijos ekonomikos augimas šiemet gali sumažėti 0,9 procentinio punkto, o ateinančiais metais – 0,3 punkto, jeigu Europos Sąjunga (ES) paskelbs griežtesnes ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, pranešė Vokietijos savaitraštis „Stern“.

Leidinys remiasi konfidencialia Europos Komisijos studija, kurioje pateikiami padėties vystymosi scenarijai kiekvienai iš 28 ES šalių, Bendrijai diskutuojant, kokių reikėtų imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu prorusiški separatistai neleistų Ukrainai surengti laisvų prezidento rinkimų, planuojamų gegužės 25 dieną.

Kol kas Komisija prognozuoja, kad Vokietijos bendras vidaus produktas (BVP) šiais metais augs 1,6 proc., o ateinančiais metais – 2 procentais. Ataskaitoje, kurią cituoja „Stern“, sakoma, kad sankcijos šiuos rodiklius sumažintų visų pirma dėl brangstančių energetikos išteklių.

Europos priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų vertė lyderius, tarp jų Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, riboti savo grasinimus imtis griežtų sankcijų Maskvai ir atsargiai užsiminti apie būtinybę plėtoti dialogą dėl Ukrainos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Negriežtos sankcijos, tokios kaip atsisakymas importuoti iš Rusijos prabangos prekes, tokias kaip kailiai, arba politikos ir verslo veikėjų, kuriems draudžiama atvykti į ES, sąrašo išplėtimas Vokietijos ekonomiką šiais ir ateinančiais metais lėtintų tik apie 0,1 procentinio punkto, rašo „Stern“.

Tačiau blogiausias scenarijus Vokietijos ekonomikai būtų draudimas pirkti iš Rusijos naftą, dujas ir žaliavas, taip pat Rusijos finansinių aktyvų bei kapitalo judėjimo įšaldymas, sakoma ataskaitoje.

Toks žingsnis smarkiai paveiktų Vokietijos energetikos rinką: šalis perka iš Rusijos 46 proc. suvartojamų dujų ir 37 proc. naftos. Berlynas dar labiau priklausomas nuo kai kurių žaliavų, tokių kaip varis, tiekimas.