Laikytis ar atsisakyti? Šį Hamleto vertą klausimą Katalikų bažnyčiai neseniai vėl iškėlė vienas JAV kardinolas, manantis, kad jau laikas persvarstyti dvasininkams keliamą reikalavimą nekurti šeimos.

Tai nėra dogma

Aštrialiežuviai apie celibatą kalba, jog jis atsirado dėl to, kad uolus, bet nelabai atidus vienuolis neteisingai perrašė vieną žodį. Klaida, anot pokštininkų, paaiškėjo vėliau, besirausdamas archyve ją aptiko kitas dvasininkas. Pamatęs, kad jo pirmtakas supainiojo vieną ir nepamatė kitos raidės žodyje, kas iš esmės pakeitė jo prasmę, anekdoto personažas puolė daužyti sau galvą ir šaukti: "Celebrate not celibate" ("Švęsti, o ne celibatas").

Juokas juoku, bet nuo XI a. įvestas griežtas draudimas kunigams turėti šeimą nuolat skatina karštas diskusijas Katalikų bažnyčios viduje ir už jos ribų.

Visai neseniai žibalo į ugnį papylė žinomas JAV dvasininkas 76 metų kardinolas Edwardas M.Eganas.

Kalbėdamas per radiją praėjusį mėnesį, buvęs Niujorko arkivyskupas išsakė nuomonę, kad anksčiau ar vėliau Bažnyčiai teks apmąstyti celibatą iš naujo ir galbūt leisti kunigams vesti. "Manau, kad šiuo klausimu turi būti ir netrukus bus diskutuojama. Celibatas gali būti persvarstytas iš naujo, – sakė jis. – Tai nėra dogma ir nėra galutinai išspręsta problema."

Bažnyčia siūlo alternatyvą

Įtakingojo kardinolo žodžiai sukėlė emocijų audrą.

Nacionalinės dvasininkų tarybos federacijos, kuri yra JAV katalikų Vyskupų konferencijos filialas, prezidentas tėvas Richardas Vega pareiškė: "Kad ir ką galvoje turėjo kardinolas, jis iškėlė į viešumą tai, kas, daugelio manymu, yra slapta."

Pabrėžęs, kad jis kalba ne vyskupų organizacijos vardu, bet kaip paprastas dvasininkas, R.Vega pridūrė, jog celibato atsisakymas suteiktų naują viltį daugeliui žmonių. Jo nuomone, tai tikriausiai padėtų padaryti kunigystę patrauklesnę. Ne paslaptis, kad celibatas verčia apsigalvoti dažną jaunuolį, kuris tikrai jaučia pašaukimą tapti kunigu. Tai ypač opus klausimas žinant, kad besirenkančių kunigų kelią vis mažėja.

Tokiai nuomonei nepritaria buvęs Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius ir kunigas Ričardas Doveika. "Protestantiškose bendruomenėse, kurios neturi šio draudimo, nedaugėja nei tikinčiųjų, nei pašauktųjų, – dienraščiui sakė jis. – Problema kitur. Tiesiog šiuolaikinėje kultūroje skaistybė nesuvokiama kaip Dievo dovana, o kunigai savo pavyzdžiu gali įkvėpti žmones labiau laikytis moralės normų."

R.Doveika pabrėžė, kad celibatas neužkerta kelio Dievo tarnystei: "Tiems, kurie nori sukurti šeimą, bažnyčia siūlo alternatyvą. Yra specialus vedusiųjų dekanatas. Aišku, vedusiems yra tam tikri apribojimai – jie negali aukoti mišių ir klausyti išpažinčių. Visos sąlygos vedusiems sudarytos."

Be to, anot R.Doveikos, niekas nėra verčiamas atsisakyti šeimos laimės.

Diskusija vyksta nuolat

Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Kitaip vargu ar viešojoje erdvėje virtų diskusijos šia tema. Interneto forumuose ir dienoraščiuose yra daugybė palaikančių ir vieną, ir kitą poziciją.

"Geras ženklas tai, kad kardinolas E.M.Eganas apskritai užsiminė apie celibato panaikinimo galimybę, – dienraščiui "International Herald Tribune" kalbėjo vykdomoji Ateities bažnyčios, kuri pasisako už tai, kad būtų panaikintas celibatas, ir moterų didesnį vaidmenį Katalikų bažnyčioje, direktorė sesuo Christine Schenk. – Tai rodo, kad diskusija dėl šio klausimo bręsta. Aišku, būtų dar geriau, jei savo pareiškimą jis būtų padaręs prieš kokius penkerius metus. Tačiau net ir dabar ištarti kardinolo žodžiai liudija, kad ši problema yra akivaizdi Vatikanui."

"Diskusija vyksta nuolat ir diskutuoja įvairių lygių dvasininkai", – pripažino ir R.Doveika, bet pabrėžė, jog Lietuvoje dar nebuvo atvejo, kad kas nors iš dvasininkų ragintų atsisakyti celibato. Tačiau Lietuvos arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sako, kad visuomet buvo kunigų, kurie norėjo ir kunigystės, ir santuokos.

"Šiandien celibato problema yra aštresnė nei anksčiau, nes mus supanti kultūra yra hiperseksualizuota, todėl gyventi laikantis celibato mūsų laikais yra kiek sunkiau nei anksčiau. Tad galima manyti, jog ir norinčių, kad celibatas būtų panaikintas, yra daugiau", – interviu portalui delfi.lt sakė arkivyskupas.

Tačiau celibato panaikinimas, anot S.Tamkevičiaus, neišspręstų gerų kunigų trūkumo problemos: "Bėdų tik padaugėtų, nes į kunigystę ateitų daugiau kulto tarnų, kuriems ji būtų reikalinga kaip profesija, užtikrinanti jų šeimoms tam tikrą saugumą."

Gali ir atsisakyti

Arkivyskupo nuomone, ilgainiui celibato iš tiesų gali būti atsisakyta. "Tik Dievo įstatymai nekinta, žmogiškieji – gali kisti", – sakė jis, bet čia pat pridūrė, kad Katalikų bažnyčia mano, jog celibatinė kunigystė yra per daug brangi Dievo dovana, kad jos būtų galima atsisakyti. Celibatas esą yra pavyzdys, jog yra tokių vertybių, dėl kurių galima atsisakyti net šeimos laimės.

Tokios pat pozicijos laikosi ir kunigas R.Doveika. "Prisiimdamas įsipareigojimą laikytis celibato kunigas atsisako tai, ką turi savyje geriausio. Laisvai atsisako panaudoti lytinę galią dėl tarnystės bendruomenei nepadalyta širdimi. Taip jis įgija tą būseną, kurią patirs kiekvienas žmogus, nes po mirties lytiškumas nebeturės jokios reikšmės. Jis duodamas tik šiam gyvenimui", – aiškino jis.

Todėl, R.Doveikos nuomone, Bažnyčia saugos celibatą kaip pačią didžiausią meilės artimui išraišką, bet... "Jeigu kada nors Bažnyčia nuspręs, kad celibatas nebereikalingas, ji jo atsisakys ir pasaulis dėl to nesugrius", – teigė dvasininkas.

Tačiau yra dar ir praktinių dalykų, verčiančių Bažnyčią laikytis draudimo kurti šeimą. Notr Damo universiteto teologijos profesorius Lawrence'as Cunninghamas teigia, kad celibato reikalavimas buvo patvirtintas dėl keleto priežasčių. Viena pagrindinių, anot profesoriaus, noras išvengti kaltinimų, jog kunigų atžalos naudojasi Bažnyčios turtu, o dvasinė šios asketizmo išraiškos esmė, L.Cunninghamo teigimu, yra sekimas Jėzaus Kristaus pėdomis.