- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Serbijos užsienio reikalų ministras penktadienį reiškė viltį, kad JAV nepaskelbs Belgradui sankcijų dėl rusiškų ginklų įsigijimo.
Tai jis sakė po susitikimo su amerikiečių pareigūnu, atsakingu už embargo skelbimą valstybėms, įsigyjančioms ginklų iš Rusijos.
Thomas Zerzecki (Tomas Zerzeckis), JAV valstybės departamento Tarptautinio saugumo ir neplatinimo biuro pasiuntinys, penktadienį susitiko derybų su serbų pareigūnais, per kurias buvo aptariamas pastarojo meto Serbijos susidomėjimas rusiškais ginklais.
Serbų užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius po šių derybų sakė, kad jo šalis „neturi, ką slėpti“, ir esą vykdo karinio neutralumo tarp Rusijos ir Vakarų kursą.
Th. Zerzecki po susitikimo su serbais nepasisakė, bet JAV ambasada Belgrade kiek anksčiau yra perspėjusi nevykdyti „sandorių su Rusija, keliančių sankcijų skelbimo riziką“.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS trečiadienį pranešė, kad Rusija artimiausiais mėnesiais žada pristatyti Serbijai oro erdvės gynybos sistemą „Pancir S“.
Praėjusį mėnesį į Serbijoje vykusias bendras karines pratybas Rusija išsiuntė vieną modernių oro erdvės gynybos raketų S-400 batalioną ir zenitinių pabūklų bei raketų sistemą „Pancir“.
JAV specialusis pasiuntinys Vakarų Balkanams Matthew Palmeris (Metjus Palmeris) praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl Serbijos susidomėjimo rusiškomis oro gynybos sistemomis ir perspėjo Belgradą atsargiai įvertinti sprendimą dėl jų įsigijimo. Jis sakė, kad rusiškų ginklų įsigijimas kelia JAV sankcijų riziką.
„Tikimės, kad mūsų partneriai serbai bus atsargūs kalbant apie bet kokius panašius pirkinius“, – pabrėžė jis, duodamas interviu Šiaurės Makedonijos televizijai „Alsat M“.
Serbija tebėra svarbi Rusijos sąjungininkė, nors ji nori prisijungti prie Europos Sąjungos. Belgradas žadėjo nestoti į NATO ir atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų prieš Maskvą dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusija padeda aprūpinti Serbijos kariuomenę naikintuvais, kariniais sraigtasparniais ir tankais, augant susirūpinimui dėl padėties Balkanų regione, kur tebegyvuoja prisiminimai apie karą. Per kruviną tuometinės Jugoslavijos irimą XX amžiaus pabaigoje Serbija kariavo su savo kaimynėmis – Kroatija, Bosnija ir Kosovu.
Kaip antradienį pareiškė serbų prezidentas Aleksandras Vučičius, duodamas interviu valstybinei televizijai, Belgradas įsigyja iš rusų tik gynybinio pobūdžio ginkluotės ir norėtų išvengti bet kokių JAV sankcijų ar „konfrontacijos su Amerika“.
„Serbija ginkluojasi, nes ji yra laisva šalis, apsupta NATO valstybių narių, su kuriomis norime draugauti“, – pažymėjo A. Vučičius, pridurdamas, kad neleis Serbijai būti „tokiai silpnai, kokia ji buvo 10-ame dešimtmetyje“.
Serbiją 1999 metais bombardavo NATO, siekdama nutraukti kruviną susidorojimą su Kosovo albanais – taigi, serbai iki šiol nepasitiki Vakarų kariniu aljansu. 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, bet šio žingsnio nepripažįsta Belgradas ir Maskva.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose3
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...