Ultimatumas pasiteisino
Pirmadienį britų premjeras Rishi Sunakas ir jo kolega iš Airijos Leo Varadkaras aplankė naująją Šiaurės Airijos administraciją. Pastarosios regionas laukė dvejus metus – nuo tada, kai 2022 m. ją boikotavo Demokratinė junionistų partija (DUP). Tokiu žingsniu DUP išreiškė protestą dėl po „Brexit“ tarp Londono ir Briuselio pasiektų susitarimų, aktualių vienintelio JK regiono, turinčio sausumos sieną su ES, gyventojams.
Pagal Šiaurės Airijos taikos proceso metu nustatytas valdžios pasidalijimo taisykles Belfasto administracijoje turi dirbti ir britų junionistai, ir airių nacionalistai. JK ir Airijos Respublika atlieka taikos garantų vaidmenį. Tačiau DUP boikotas paralyžiavo jos veiklą.
Dvejus metus 1,9 mln. Šiaurės Airijos gyventojų neturėjo veikiančios administracijos, kuri galėtų priimti svarbiausius sprendimus, žūtbūt reikalingus smarkiai augant pragyvenimo išlaidoms ir stringant sveikatos sistemos veiklai.
Praėjusią savaitę junionistus pavyko įkalbėti grįžti, mat Londonas pažadėjo panaikinti daugumą patikrinimų prekėms, gabenamoms į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies.
IRA užauginta
Prie naujosios administracijo vairo stojo pirmoji ministrė Michelle O’Neill iš „Sinn Fein“. Ši partija ilgus dešimtmečius buvo atsiskyrimo nuo JK teroru siekusios Airijos respublikonų armijos (IRA) sąjungininkė.
M. O’Neill paskyrimas vadinamas istoriniu – pirmą kartą šį postą užėmė airių nacionalistė, pasisakanti už tai, kad Šiaurės Airija atsiskirtų nuo JK ir susijungtų su Airijos Respublika.
„Visų prioritetas“ buvo atkurti Šiaurės Airijos Vyriausybės veiklą. „Tai ne konstituciniai pokyčiai, o kasdieniai žmonėms svarbūs dalykai.
Pradėdama darbą katalikė M. O’Neill negailėjo šiltų žodžių ir į Londoną orientuotiems protestantams – pažadėjo jiems rodyti pagarbą ir būti visų Šiaurės Airijos gyventojų pareigūne. Nors politikė puikiai žino, kad skirtumai tarp regiono etninių religinių grupių tebėra dideli: daugybė gyvena prisiminimais apie dešimtmečius trukusią nesantaiką.
Šiaurės Airijoje gausu tokių kaip M. O’Neill, ne iš nuogirdų žinančių apie kruviną konfliktą. Jos tėvas buvo įkalintas kaip IRA narys, vienas iš pusbrolių buvo nušautas, o vaikystės prisiminimuose išliko tėvų namuose britų kariuomenės atliekamos kratos.
Nors būdama vos šešiolikos susilaukė pirmojo vaiko, aštuoniolikos – antrojo, M. O’Neill tapo aktyvia politike, dirbo ranka rankon su tėvu, kai jis nuo partijos „Sinn Féin“ buvo išrinktas į vietos miesto tarybą, paskui – į Belfasto regioninį parlamentą. Įgijusi daugiau patirties ji ėmėsi vadovauti Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijoms. 2018 m. tapo partijos „Sinn Fein“ pirmininkės pavaduotoja.
2022 m. rinkimuose „Sinn Fein“ pirmą kartą aplenkė DUP. Tai sustiprino M. O’Neill pretenzijas į Šiaurės Airijos pirmosios ministrės postą, nors tikslą pavyko pasiekti tik dabar ir ne be Londono pagalbos ir pinigų. Kaip paskatą atkurti Vyriausybės veiklą centrinė šalies valdžia sutiko skirti Šiaurės Airijai daugiau kaip 3 mlrd. svarų sterlingų (3,52 mlrd. eurų).
Spalvingos asmenybės
Pirmojo ministro pavaduotojo postą – lygiavertį pirmojo ministro pareigoms – užima DUP atstovė Emma Little-Pengelly. Abi pareigūnės yra it politiniai Siamo dvyniai, negali valdyti viena be kitos.
Šiaurės Airijos istorijos kontekste nekelia nuostabos ir antrosios vadovės biografija: E. Litle-Pengelly taip pat kilusi iš aktyvistų šeimos. Jos tėvas Johnas Little’as buvo sukarintos grupuotės „Ulster Resistance“ lyderis. 1989 m. jis buvo suimtas Paryžiuje, kartu su kitais bendražygiais nuteistas, kai bandė PAR Vyriausybei mainais į ginklus parduoti pavogtus britų raketų planus.
Iššūkių šiai Šiaurės Airijos Vyriausybei suteiks ir naujojo parlamento pirmininko asmenybė – Edwinas Pootsas priklauso radikaliai protestantų pamokslininko Iano Paisley sektai, iš kurios kadaise kilo DUP. Be kita ko, I. Paisley sekėjai įsitikinę, kad Žemę Dievas sukūrė maždaug prieš 6 000 metų.
Žemiškos problemos
Nepaisant demonstruojamos ramybės, Šiaurės Airijoje tebėra aktualus regiono statuso ateityje klausimas, kuriam naują impulsą suteikė JK išstojimas iš ES.
M. O’Neill savaitgalį teigė mananti, kad per ateinančius dešimt metų gali įvykti referendumas dėl Airijos susivienijimo, nors Londonas tikina, kad iki tokio žingsnio dar turi praeiti dešimtmečiai. Pagal Didžiojo penktadienio susitarimo sąlygas toks balsavimas gali būti surengtas, jei bus įrodymų, kad dauguma Šiaurės Airijos gyventojų pritaria prisijungimui prie Airijos Respublikos. Apklausos rodo, kad dauguma šiuo metu nepritaria šiai idėjai.
R. Sunakas pirmadienį pareiškė, kad „visų prioritetas“ buvo atkurti Šiaurės Airijos Vyriausybės veiklą. „Tai ne konstituciniai pokyčiai, o kasdieniai žmonėms svarbūs dalykai“, – sakė jis.
L. Varadkaras, kurio Vyriausybė iš esmės remia suvienytos Airijos idėją, taip pat teigė, kad susivienijimo klausimas aptartinas „ne šiandien“.
Šiaurės Airijos vadovių duetui kol kas iš tiesų teks daugiau jėgų skirti ne diskusijoms apie susijungimą su Airija arba status quo, bet užsimti žemiškesnėmis problemomis. Švietimo sistema kenčia dėl lėšų stygiaus, viešasis sektorius akivaizdžiai išsipūtęs, o atlyginimai gerokai mažesni nei Anglijos regionuose. Itin sunkius laikus išgyvena sveikatos apsaugos sistema – tokių operacijų kaip kataraktos ar dirbtinio sąnario tenka laukti po dvejus metus.
Naujausi komentarai