Danijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad ketvirtadienį Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės (JK) atstovai susitiko aptarti šio klausimo.

„Sutarėme toliau stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad mūsų valstybių pareigūnai laikytųsi bendro ir koordinuoto požiūrio į Rusijos šešėlinį laivyną“, – sakoma pareiškime.

Valstybės įsipareigojo „parengti bendrą gairių rinkinį, atitinkantį tarptautinę teisę, kad būtų skatinamas atsakingas elgesys jūroje, stiprinamas tarptautinės teisės laikymasis ir užtikrinamas jūrų operacijų skaidrumas“.

Saugumo analitikai teigia, kad Rusija valdo didelį šešėlinį laivyną, sudarytą iš šimtų laivų, ir taip siekia išvengti sankcijų, kurias Vakarų šalys įvedė jos naftos eksportui dėl karo Ukrainoje.

Praėjusiais metais buvo pažeisti keli povandeniniai po Baltijos jūra nutiesti kabeliai, o daugelis ekspertų tai vadina Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalimi.

„Jei Baltijos ir Šiaurės jūroje laivai neturės galiojančios vėliavos, imsimės atitinkamų veiksmų pagal tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime.

Jame priduriama, kad „jokiai valstybei nepriklausantys laivai, įskaitant tuos, kurie melagingai teigia, kad plaukioja su vėliava“, neturi atsakingos vėliavos valstybės ir tų pačių teisių, kurios jiems priklauso pagal Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvenciją (UNCLOS).

Sausį NATO paskelbė apie laivų, orlaivių ir dronų dislokavimą Baltijos jūroje, reaguojant į kelių povandeninių kabelių pažeidimus, tačiau operacijai reikia daug žmogiškųjų ir materialinių išteklių.

Atsižvelgdama į šias grėsmes, transatlantinė organizacija, vykdydama operaciją „Task Force X“, nori sustiprinti savo bepiločių jūrinių dronų laivyną Baltijos jūroje.