Pereiti į pagrindinį turinį

Skurdžiausioje Europos valstybėje – kardinalūs pokyčiai

Skurdžiausia Europos valstybe tituluojamos valstybės prezidentas Igoris Dodonas ne tik žada atšaukti susitarimus su ES ir gerinti ryšius su Rusija, tačiau ir spręsti Padniestrės konfliktą.

Sprendimas: vos tik buvo inauguruotas Moldovos prezidentu, I.Dodonas netrukus išvyko į Maskvą taisyti pašlijusių dvišalių santykių.
Sprendimas: vos tik buvo inauguruotas Moldovos prezidentu, I.Dodonas netrukus išvyko į Maskvą taisyti pašlijusių dvišalių santykių. / Scanpix nuotr.

Padniestrės problema

1991 m. Moldovai paskelbus apie savarankiškumą nuo SSRS, rusakalbių dominuojama Padniestrė taip pat paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Kišiniovo ir deklaravo siekį tapti Rusijos dalimi.

1992 m. kovą kilo Moldovos ir Padniestrės konfliktas. Kovoms stiprėjant, į karą įsikišo Rusija – dar nuo SSRS laikų Padniestrėje dislokuoti rusų kariai atrėmė Moldovos armijos puolimą. Nors 1992 m. vasarą buvo sudarytos paliaubos, Padniestrės klausimas taip ir liko neišspręstas. Iki šių dienų regione tebėra dislokuota Rusijos kariuomenė (apie 1,2 tūkst. karių), o konfliktas laikomas įšaldytu.

2006 m. rugsėjo 18 d. Padniestrėje, kurioje gyvena apie 500 tūkst. žmonių, įvyko referendumas, kurio metu klausta: "Ar remiate Padniestrės Moldovos Respublikos nepriklausomybės kursą ir vėlesnį laisvą prisijungimą prie Rusijos Federacijos?" ir "Ar manote, kad galima atsisakyti Padniestrės Moldovos Respublikos nepriklausomybės ir vėliau įeiti į Moldovos Respublikos sudėtį"?

Daugiau nei 97 proc. balsavusių Padniestrės gyventojų pasisakė už pirmąjį variantą. Iš viso balsavo daugiau nei 300 tūkst. (apie 76 proc.) žmonių.

Referendumą stebėjo maždaug 250 stebėtojų, kurių maždaug 200 buvo iš užsienio. Keturiolika visuomeninių organizacijų iš įvairių šalių, tarp jų – ir iš Europos, atstovai pripažino, kad referendumas buvo demokratiškas ir atitiko visus tarptautinius tokių plebiscitų standartus.

Kalbos apie referendumą

Vis dėlto referendumas Padniestrės problemos neišsprendė: ES ir JAV, Europos Tarybos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos atstovai pareiškė nepripažįsta referendumo.

Pripažinti referendumo rezultatą atsisakė ir Moldovos Vyriausybė – tuometis šalies prezidentas Vladimiras Voroninas teigė, kad referendumas dėl nepriklausomybės komplikavo padėtį ir dar labiau apsunkino Padniestrės problemos sprendimą.

"Šie veiksmai žlugdo Moldovos vyriausybės pastangas taikiai sureguliuoti Padniestrės konfliktą", – tada aiškino Moldovos prezidentas.

I.Dodonas dabar laikosi požiūrio, kad reikėtų sušaukti naują referendumą dėl Padniestrės.

"Manau, kad dėl Padniestrės statuso sureguliavimo klausimo tarp prezidento, parlamento ir vyriausybės neturėtų būti nesutarimų. Turime rasti politinį sprendinį, ir jis turi būti patvirtintas visuotiniu referendumu", – pastebėjo I.Dodonas.

Tiesa, šie šalies vadovo komentarai sukėlė politinių šalies partijų atstovų įtūžį.

Liberalų partija netgi pareiškė, kad inicijuos I.Dodono apkaltą, nes prezidentas pasveikino neseniai išrinktą nepripažintos separatistinės Padniestrės respublikos lyderį Vadimą Krasnoselskį ir su juo susitiko.

Partijos lyderis Mihai Ghimpu nurodė, kad šalies vadovas tokiu savo elgesiu pažeidė šalies Konstituciją, numatančią, kad prezidentas turi palaikyti šalies integralumą, o ne jį skaldyti.

Atšauks susitarimą?

Moldovos lyderis neseniai susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – viešėdamas Maskvoje jis pareiškė, kad yra pasirengęs atšaukti su ES pasirašytą asociacijos susitarimą, nes šis nesuteikė Moldovai žadėtos naudos.

Taip pat, anot I.Dodono, būtina visiška atkurti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija.

"Šis susitarimas neatnešė jokių pranašumų Moldovai – mes tik praradome Rusijos rinką, o mūsų eksporto apimtys į ES taip pat smuko", – nurodė jis.

I.Dodonas aiškiai parodė, kad jis sieks, kad būtų parengti dokumentai Moldovos stojimui į Maskvos vadovaujamą Eurazijos Ekonominę Sąjungą.

Tam, kad atšauktų asociacijos susitarimą su ES, I.Dodonas turėtų savo valioje turėti parlamentą. Konkrečiau, jo vadovaujama Socialistų partija turėtų laimėti ateinančius parlamento rinkimus. O parlamento rinkimai Moldovoje numatyti 2018 m. pabaigoje.


Moldova: svarbiausi faktai

• Tarptautinė situacija: tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena, ypač kai Kišiniovas 2014 m. pasirašė asociacijos su ES sutartį.

• Ekonomika ir finansai: Moldovos ekonomika nuo SSRS laikų tebėra orientuota į žemės ūkį. Nuo to laiko, kai 1991 m. pramoninis Padniestrės regionas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Kišiniovo, Moldova nesugebėjo diversifikuoti savo ekonomikos.

• Padniestrė: regione tarp Ukrainos ir Dniestro upės gyvena daugiausia rusakalbiai gyventojai, kurie nėra patenkinti Moldovos suartėjimu ar net susijungimu su kaimynine Rumunija, kurios dalimi prieš Antrąjį pasaulinį karą ji buvo.

• Rusijos rinka: vynas yra svarbiausia Moldovos eksporto prekė ir ilgą laiką jis buvo pagrindinis šalies užsienio valiutos šaltinis. 2005 m. Rusija uždraudė moldaviškų vynų eksportą į šalį, teigdama, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų. Tiesa, daugelis moldavų yra įsitikinę, kad tokiu būdu Maskva nubaudė Kišiniovą už bandymą palikti Rusijos įtakos sferą. Rusija nuo 2014 m. apribojo ir kitų prekių importą iš šios šalies.

• Priklausomybė nuo Rusijos: nemažai moldavų dirba Rusijoje. Jų parsiunčiami pinigai – reikšmingas šalies ekonomikos ramstis. Pastarieji nesutarimai su Maskva smarkiai nusmukdė šalies ekonomiką.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų