Sulaukusi 99 metų mirė Albanijos diktatoriaus našlė N. Hoxha

Ji mirė savo bute Tiranoje, kur gyveno drauge su savo dukterimi ir dukterėčia, naujienų agentūrą AFP informavo velionės marti.

Pranešime žiniasklaidai jos sūnus Iliras Hoxha (Iliras Hodža) išreiškė „liūdesį“ ir sakė, kad jo motina „pašventė visą savo gyvenimą tėvynės išlaisvinimui ir naujos Albanijos kūrimui, albanų visuomenės pažangai ir emancipacijai“.

N. Hoxha, kuri pergyveno savo sutuoktinį daugiau kaip 30 metų, niekada nereiškė apgailestavimo dėl jo teroru paremto valdymo.

Po komunistinio režimo Albanijoje griūties 1991-aisiais, N. Hoxha atliko penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už viešųjų lėšų išeikvojimą.

Be to, ji asmeniškai buvo susijusi su egzekucijomis, tremtimis ir savavališkais sulaikymais, kurie lydėjo jos vyro režimą.

Tačiau N. Hoxha niekuomet nepraleisdavo progos pagirti savo sutuoktinį. Vieną kartą ji pavadino jį „ne diktatoriumi, o idealiu lyderiu, kuris žinojo, kaip apginti savo šalį nuo užsieniečių ir vietinių priešų, kėlusių grėsmę Albanijos egzistavimui“.

„Ko turėčiau gėdytis? Kam prašyti atleidimo? Nieko nesigailiu, ir nėra nieko, dėl ko turėčiau jaustis kalta. Mes tik laikėmės tuo metu galiojusių įstatymų“, – sakė ji per interviu AFP 2008 metais.

Albanijoje gyvuojant komunistiniam režimui 1945–1991 metais buvo įvykdytos egzekucijos 5 577 vyrams ir 450 moterų, daugiau kaip 26 tūkst. žmonių buvo įkalinti, 32 tūkst. – ištremti, o dar 77 tūkst. mirė darbo stovyklose.

Etininių albanų musulmonų šeimoje Makedonijos Bitolos mieste 1921-ųjų vasario 8-ąją gimusi N. Hoxha savo būsimąjį vyrą, kuris buvo 13 metų už ją vyresnis, sutiko 1941-aisiais Albanijos komunistų partijos slaptame susirinkime.

Metais vėliau jie susituokė, ir ji, perėmusi jo revoliucines idėjas, paremtas Karlo Marxo (Karlo Markso) ir Vladimiro Lenino mokymais, pati tapo aukšto rango komunistų partijos nare.

Valdant E. Hoxhai, Albanija nutraukė ryšius su kitomis komunistinėmis valstybėmis ir kelis dešimtmečius buvo izoliuota nuo išorinio pasaulio.

N. Hoxha savo senatvę praleido Tiranos priemiestyje, kur parašė memuarus „Mano gyvenimas su Enveru“ (My Life With Enver).

Ji bus palaidota ketvirtadienį viešosiose kapinėse, nurodė moters artimieji.