Toks siūlymas pasigirdo šaliai ir toliau griežtinant savo imigracijos politiką.
Vidaus reikalų ministerija pranešime nurodė, kad siūlomu pilietybės testu, kuris turėtų būti laikomas viena iš dviejų pagrindinių oficialių Suomijos kalbų – suomių arba švedų, – siekiama „įvertinti pareiškėjų žinias apie tai, kaip veikia Suomijos visuomenė ir kokie yra jos pagrindiniai principai“.
Arba pareiškėjai galėtų įrodyti savo „pilietines žinias“ išlaikę brandos egzaminą suomių ar švedų kalba arba įgiję universitetinį išsilavinimą.
Pasak vidaus reikalų ministrės Mari Rantanen, pilietybė „nesuteikiama automatiškai“.
„Šios reformos skatina integraciją, užimtumą ir pagarbą Suomijos visuomenės taisyklėms“, – pranešime teigė dešiniajai Suomių partijai atstovaujanti M. Rantanen.
Nuo 2023 metų, kai pradėjo dirbti ši dešiniųjų koalicinė vyriausybė, ji ne kartą griežtino imigracijos įstatymus.
Pranešime teigiama, kad pilietybės testas yra „paskutinis platesnės Pilietybės įstatymo reformos etapas“, kuriuo „griežtinamos Suomijos pilietybės įgijimo sąlygos“.
Teisiniai reikalavimai, susiję su pareiškėjo gyvenimo Suomijoje trukme, teistumu ir finansiniais ištekliais, jau sugriežtinti.
Jei parlamentas pritars, pilietybės testas bus įvestas kitais metais.
Jame būtų pateikiami klausimai apie pagrindinius Suomijos teisės aktus, pagrindines ir žmogaus teises, lygybę, lyčių lygybę, istoriją ir kultūrą.
Vyriausybė ketvirtadienį taip pat pasiūlė dar labiau paspartinti sprendimų dėl deportacijos vykdymą ir sudaryti galimybę iš anksto uždrausti atvykti asmenims, „keliantiems rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui“.
Kelios Europos šalys įgyvendina griežtesnę imigracijos politiką. Kaimyninė Švedija vasarį pasiūlė panašų pilietybės testą kaip dalį sugriežtintų pilietybės gavimo taisyklių.
Naujausi komentarai