- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedija, kaip spėjama, netrukus pateiks paraišką dėl narystės NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau daugelis švedų liko nepatenkinti, kaip greitai vyksta sprendimo priėmimo procesas.
Artimiausiomis dienomis šalis ketina atsisakyti ne vieną dešimtmetį vykdytos neutralumo politikos ir žengti koja kojon su savo kaimyne bei ilgamete sąjungininke saugumo srityje – Suomija. Helsinkis sekmadienį ruošiasi oficialiai paskelbti apie savo ketinimą stoti į NATO.
Tačiau kai kurie švedai mano, kad procesas vyksta per greitai.
„Manau, kad visi norėtų daugiau laiko, nes tai didžiulis klausimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas), 2014–2021 metais ėjęs Švedijos premjero pareigas.
„Tuo pat metu žinome, kad ne visada gauni tiek laiko, kiek norėtum“, – pridūrė jis.
Kai kurie abejojantieji mano, kad jų kaimynai pernelyg greitai ir tvirtai apsisprendė dėl prisijungimo prie Vakarų karinio aljanso.
Suomija, turinti 1 300 km ilgio sieną su Rusija ir itin glaudžiai bendradarbiaujanti Švedija gynybos srityje, ketvirtadienį žengė istorinį pirmąjį žingsnį, kai suomių prezidentas ir premjerė pasisakė už stojimą į NATO.
„Norėčiau, kad Suomija būtų galėjusi palaukti. Tai nėra ideali situacija – esame liepsnojančio karo viduryje“, – AFP sakė buvusi užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom), ilgametė narystės priešininkė, nenoriai pradėjusi keisti savo nuomone šiuo klausimu.
Atspindint skeptikų požiūrius, socialinėje žiniasklaidoje neseniai žaibiškai paplito Stokholmo poziciją pašiepiantis vaizdas: jame matyti, kaip Švedijos pareigūną vaidinantis ponas Bynas, kopijuoja Suomijos kolegą, pasirašantį prašymą dėl narystės NATO.
„Neutrali“ tapatybė
Švedija, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo neutrali šalis, daugiau kaip du šimtmečius vengė karinių aljansų, nors nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio palaiko glaudesnius ryšius su NATO.
Tradiciškai narystei NATO nepritardavusi Socialdemokratų partija, vadovaujama premjerės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson), šį savaitgalį turėtų paskelbti apie istorinį savo pozicijos pasikeitimą. Spėjama, kad šis žingsnis Stokholmui sudarys galimybę pateikti paraišką dėl stojimo į NATO.
Toks staigus posūkis sukėlė kritikos, kad Švedija paskubomis surengė nacionalinius debatus, siekdama prisitaikyti prie Suomijos tvarkaraščio.
„Ne Švedija sprendžia dėl grafiko, o Suomija, nes jie turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija“, – pabrėžė nepriklausomo socialdemokratinės pakraipos dienraščio „Aftonbladet“ politikos apžvalgininkas Andersas Lindbergas.
Švedai kitais atžvilgiais yra įpratę prie ilgų vyriausybės užsakomų tyrimų svarbiais klausimais. Tokiu būdu siekiama skatinti diskusiją ir siekti konsensuso, kad sprendimai turėtų platų palaikymą visuomenėje.
Tuo metu parlamentinių partijų užsakyta saugumo apžvalga dėl narystės NATO privalumų ir trūkumų buvo parengta vos per kelias savaites.
Anot A. Lindbergo, toks radikalus politikos pakeitimas juolab stebėtinas, nes šalis daugelį metų „savo tapatybę grindė neutralumu“ ir nesijungimu prie karinių aljansų.
Parama narystei NATO Suomijoje ir Švedijoje išaugo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau nors rekordiškai daug – 76 proc. – suomių pasisako už stojimą į transatlantinį aljansą, Švedijoje visuomenės nuomonė yra labiau susiskaldžiusi: naujausios apklausos rodo, kad šią idėją palaiko 50–60 proc. respondentų.
„Ačiū“ Suomijai
Tuo metu saugumo ekspertai teigia, kad Švedija per ilgai delsė svarstyti narystės NATO klausimą.
„Švedijos socialdemokratai visuomet sakydavo: „Apie tai pagalvosime, kai įstos Suomija“... nes manė, kad Suomija niekada neprisijungs“, – AFP sakė analitinio centro „American Enterprise Institute“ ekspertė Šiaurės šalių gynybos klausimais Elisabeth Braw (Elizabet Bro).
Tuo metu Suomijos politiniai lyderiai žingsniu lenkė Stokholmą, neatmesdami vadinamojo „NATO varianto“, arba galimybės, prireikus, greitai įstoti į Aljansą.
„Atsakomybė už šią padėtį tenka tiems žmonėms ir toms struktūroms, kurie dar visai neseniai atsisakydavo svarstyti NATO klausimą“, – sakė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) analitikas Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio).
Stojimas į NATO „įvyks greitai, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas... Negalime amžinai delsti, nes kai kurie žmonės anksčiau nesidomėjo šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
Kitų nuomone, Suomija, pagreitindama sprendimo priėmimo procesą, padarė didžiulę paslaugą Švedijai, kuri istoriškai ir šiek tiek arogantiškai laiko save „vyresniuoju broliu“ mažesniajai kaimynei.
„Jei ne Suomija, Švedija niekada nebūtų įstojusi į NATO. Ačiū tau, didysis broli!“ – rašoma ketvirtadienį paskelbtame švedų dienraščio „Expressen“ redakcijos straipsnyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukraina deda pastangas, kad šaukiamojo amžiaus vyrai grįžtų namo
Ukraina antradienį pareiškė įvedanti naujas priemones, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į gimtąją šalį, kariuomenei vargstant fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo. ...
-
Sulaikytas Rusijos gynybos ministro S. Šoigu pavaduotojas: gresia ilgi metai už grotų8
Netikėta žinia iš Rusijos. Rusijos tyrimų komitetas „Telegram“ kanale pranešė, kad įtarus kyšio paėmimu sulaikytas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. ...
-
JAV teisingumo departamentas gydytojo lytinio išnaudojimo aukoms išmokės 139 mln. dolerių
Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas antradienį pranešė, kad sutiko sumokėti beveik 139 mln. dolerių (130 mln. eurų) Larry Nassaro (Lario Nasaro) vykdyto lytinio išnaudojimo aukoms už netinkamai atliktą buvusio JAV gimnastikos rin...
-
Ukraina sustabdo konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus vyrams
Kyjivas antradienį pranešė, kad sustabdė konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams, taip dar kartą siekdamas padidinti karių skaičių po to, kai buvo sugriežtintos bausmės už šaukimo į privalomąją ...
-
Baltieji rūmai nori pamatyti realią UNRWA pažangą, prieš atnaujindami jos finansavimą
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad prieš atnaujindami finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai palestiniečiams remti (UNRWA) „turės pamatyti realią pažangą“. ...
-
Artėjant olimpinėms žaidynėms Paryžiuje iškeldinamos nelegalios migrantų stovyklos1
Prancūzijos policija antradienį iškeldino migrantus iš nelegalios stovyklos Paryžiuje, įsikūrusios vos už kelių žingsnių nuo Senos upės. ...
-
Moldovos policija pranešė konfiskavusi milijoną dolerių po opozicinių partijų susirinkimo Maskvoje1
Moldovos policija antradienį pranešė konfiskavusi 1 mln. dolerių iš asmenų, grįžusių iš Maskvoje vykusio Moldovos prorusiškų opozicinių partijų susitikimo, ir įvardijo pinigus „neteisėtu politiniu finansavimu&ldquo...
-
NATO neketina išplėsti branduolinio ginklo dislokavimo į kitas šalis
NATO, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, neketina kitose šalyse narėse dislokuoti branduolinių ginklų. ...
-
„Reuters“: JAV ruošia 1 mlrd. JAV dolerių ginklų paketą Ukrainai4
Du oficialūs JAV asmenys naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos ruošia 1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą – pirmąjį, kuris bus parengtas pagal kol kas dar nepasirašyt...
-
J. Borrellis: Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai ilgą laiką
Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai šiame išsekinimo kare, net ir ilgą laiką. ...