60-metis dvigubą pilietybę turintis Sergejus Skvorcovas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gyvena Švedijoje, kur vadovavo importo ir eksporto bendrovėms.

Pirmadienį jis stos prieš Stokholmo apygardos teismą dėl kaltinimų dešimtmetį iki jo suėmimo praėjusių metų lapkritį vykdžius neteisėtą žvalgybinę veiklą prieš JAV ir Švediją.

S. Skvorcovas įtariamas įsigijęs Vakarų technologijų ir produktų, kuriuos perdavė Rusijos karinei pramonei.

Jis kaltinamas ryšiais su Rusijos karinės žvalgybos GRU padaliniu.

Prokuratūros teigimu, S. Skvorcovas šnipinėjo JAV nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos iki sulaikymo, o Švediją – nuo 2014-ųjų liepos 1 dienos.

Kilo didelis pavojus nacionalinio saugumo interesams tiek Švedijoje, tiek JAV.

Prokuratūra kaltina jį rinkus „informaciją ir faktiškai įsigijus įvairių prekių, kurių Rusijos valstybė ir gynybos pajėgos negalėjo įsigyti atviroje rinkoje dėl eksporto taisyklių ir sankcijų“.

Jis kaltinamas, kad „lokalizavo Rusijos valstybės ir ginkluotųjų pajėgų užsakytas prekes, derėjosi dėl jų įsigijimo ir vykdė pirkimą bei toliau organizavo prekių gabenimą, nuslėpdamas tikrąjį galutinį naudotoją“.

Jei S. Skvorcovas bus pripažintas kaltu, jam grės įkalinimas iki ketverių metų. Jis neigia kaltinimus.

Švedijoje kaltinimas neteisėta žvalgybine veikla yra kiek švelnesnis nei kaltinimas šnipinėjimu.

„Kilo didelis pavojus nacionalinio saugumo interesams tiek Švedijoje, tiek JAV“, – praėjusią savaitę, kai S. Skvorcovui buvo pareikšti oficialūs kaltinimai, naujienų agentūrai AFP sakė prokuroras Henrikas Olinas.

Anot jo, kaltinamajam gali grėsti dar didesnės pasekmės.

„Užtenka pažvelgti į mūšio lauką Ukrainoje, kad pamatytumėte, jog Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui to tikrai reikia“, – pridūrė prokuroras.

Elektroniniai laiškai iš Rusijos ministerijos

H. Olinas AFP sakė, kad visos minimos prekės daugiausia buvo tiekiamos iš JAV.

2016 metais JAV valdžios institucijos Niujorke patraukė baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie teikė elektroninius prietaisus Maskvos pajėgoms, sakė H. Olinas ir nurodė, kad Vašingtonas mano, jog vėliau S. Skvorcovas perėmė šią veiklą.

S. Skvorcovo advokatei Ulrikai Borg (Ulrikai Biorg) uždrausta kalbėti apie bylos detales, tačiau AFP ji sakė, kad jos klientas neigia visus kaltinimus.

Tarp įrodymų, kuriuos ketino pateikti prokuratūra, buvo S. Skvorcovui skirti elektroniniai laiškai iš Rusijos gynybos ministerijos, taip pat kompiuteriai, kietieji diskai, USB laikmenos, mobilieji telefonai ir dokumentai, paimti iš jo namų.

Liudytojais buvo numatyta pakviesti JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentą ir kolegas iš Švedijos žvalgybos tarnybų.

S. Skvorcovas ir jo žmona buvo sulaikyti ankstų rytą per reidą jų dideliuose namuose Stokholmo priemiestyje, dviem sraigtasparniais „Blackhawk“ atvykus elitinei operatyvinei komandai.

Vėliau jo žmona buvo paleista ir nebėra įtariamoji.

Liepos mėnesį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad šiuo metu šalis susiduria su keliomis panašiomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui, įskaitant valstybių ir į jas panašių subjektų keliamas rizikas.

Praėjusią savaitę Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strommeris (Gunaras Striomeris) pavadino Rusiją viena iš tokių šalių, kaip ir Kiniją bei Iraną, o S. Skvorcovo bylą apibūdino kaip vieną pavyzdį, kaip gali pasireikšti tokia grėsmė.

Premjero teigimu, Švedija susiduria su rimčiausia saugumo padėtimi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kadangi Turkija vis dar stabdo šalies narystę NATO, o musulmoniškos šalys smarkiai reaguoja į neseniai įvykdytas Korano deginimo akcijas.

Suomija ir Švedija atsisakė oficialaus neutralumo ir pasiprašė į NATO reaguodamos į 2022 metais pradėtą Rusijos invaziją Ukrainoje.

Tikimasi, kad teismo procesas truks iki rugsėjo 25 dienos. Jis dėl nacionalinio saugumo sumetimų iš dalies vyks už uždarų durų.