„Sulaukėme skambučio iš asmens, dirbančio aukcionų namuose“, – pasakojo H. Stjarne. Pas jį esą atėjo pora iš Blekingės Pietų Švedijoje su dokumentais, kuriuos rado savo vasarnamyje. Šie pasirodė esantys garsiojo A. Nobelio patentai.

Vienas 1865 m. patentų, pasak Nobelio muziejaus Stokholme vadovo Ulfp Larssono, ypač įdomus. Jis yra „iš labai ankstyvojo Alfredo Nobelio, kaip išradėjo, karjeros etapo“, o karu ir iš labai svarbaus etapo, kai jis „buvo kelyje į dinamito išradimą“.

Anot H. Stjarne, nėra aišku, kaip patentai atsidūrė vasarnamyje, tačiau jie suteikia unikalią galimybę pažvelgti į A. Nobelio gyvenimą. „Įspūdinga“ žiūrėti į dokumentus ir susidaryti vaizdą apie tai, „koks buvo gyvenimas prieš 150 metų“ ir tada, kai A. Nobelis keliavo po Europą.

A. Nobelis buvo žinomas kaip keliauninkas ir vadinamas „turtingiausiu pasaulio bastūnu“. Jis, be kita ko, gyveno Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV.