Švedijos vyriausybė siūlo griežtinti kovos su terorizmu įstatymus

Siūlomu teisės aktu išplečiama veiklos, už kurią galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, samprata.

„Tai yra platesnio masto kriminalizavimas, kuriuo siekiama iškelti baudžiamąją bylą už įvairią teroristinės organizacijos veiklą, kuri nebūtinai turi būti konkrečiai susijusi su konkrečiu teroristiniu nusikaltimu“, – spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Gunnaras Strommeris (Gunaras Striomeris)

Pagal naująjį įstatymą, kuris, kaip pabrėžė G. Strommeris, yra „gerokai platesnis, palyginti su dabartiniais teisės aktais“, būtų kriminalizuojami tokie veiksmai kaip įrangos tvarkymas, stovyklų ar susitikimų vietų organizavimas, maisto ruošimas ar vadovavimas transportui įvardytoms teroristinėms organizacijoms.

Lapkričio mėnesį šalis pakeitė savo konstituciją, kad būtų leista svarstyti siūlomą įstatymo projektą, nes buvo manoma, kad jis pažeidžia Švedijos asociacijų laisvės įstatymus.

Vyriausybė ketina pateikti teisės akto projektą balsavimui parlamente kovo mėnesį, kad jis įsigaliotų birželį.

Švedija pradėjo griežtinti kovos su terorizmu įstatymus 2017 metais, kai prieglobsčio prašytojas uzbekas, prisiekęs ištikimybę grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), važiuodamas sunkvežimiu judria Stokholmo prekybos gatve, nužudė penkis žmones.

Susidorojimas su ekstremistinėmis grupuotėmis taip pat buvo pagrindinis Ankaros reikalavimas prieš patvirtinant įstrigusią šalies paraišką įstoti į NATO.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie karinio aljanso.

Tačiau Turkija blokuoja šias paraiškas, ypač kaltindama Švediją tuo, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.

Be kita ko, Ankarai kliūna prokurdiškos demonstracijos Švedijoje, kur dažnai pasirodo PKK vėliavos.

Tačiau G. Strommeris pažymėjo, kad „dalyvavimas demonstracijoje ar mitinge pats savaime nebus baudžiamas“.

Jis taip pat teigė, kad pats vėliavų mojavimas nebus laikomas nusikaltimu, tačiau tokia veikla gali būti panaudota kaip įrodymas teisme.

Švedijos ir Turkijos derybos stringa nuo tol, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sukritikavo Švedijos policiją už tai, kad ši leido kraštutinių dešiniųjų aktyvistui sudeginti Korano kopiją prie Turkijos ambasados Stokholme.