Po to, kai praėjusį mėnesį Turkija ratifikavo švedų paraišką, Vengrija liko paskutine to dar nepadariusia šalimi. Vis dėlto pirmadienį Vengrijos parlamentas ketina surengti lemiamą balsavimą.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, 2022 metų gegužę Švedija kartu su kaimynine Suomija pateikė paraišką prisijungti prie NATO. 2023 metų balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.
„Sveiki atvykę į Vengriją, Švedijos premjere!“ – V. Orbanas rašė socialiniame tinkle „X“, pridėdamas nuotrauką, kurioje jis matomas spaudžiantis ranką U. Kristerssonui.
Abu lyderiai planuoja aptarti „bendradarbiavimo gynybos ir saugumo politikos srityje“ stiprinimą, teigiama Švedijos vyriausybės pareiškime.
Šią savaitę Vengrijos provyriausybinis naujienų portalas „Index“ pranešė, kad rengiamasi sudaryti „plataus masto karinę ir gynybos sutartį“ tarp abiejų šalių.
Vengrija turi 14 Švedijoje pagamintų naikintuvų „Jas-39 Gripen“, kuriuos eksploatuoja pagal 2001 metais pasirašytą ir vėliau du kartus pratęstą nuomos sutartį.
Anksčiau penktadienį V. Orbanas valstybiniam radijui sakė, kad „kai kurie neišspręsti [dvišaliai] kariniai ir ginkluotės klausimai“ turi būti išspręsti prieš tai, kai Vengrijos parlamentas pirmadienį „galės padėti galutinį antspaudą“ ratifikuodami paraišką.
„Mes pasisakome už taiką, o švedai – už karą Rusijos ir Ukrainos konflikte“, – teigė V. Orbanas, tačiau pridūrė, kad šiuos „aiškius vertybinius skirtumus“ galima įveikti.
Susidūręs su didėjančiu Jungtinių Valstijų ir kitų ES valstybių narių spaudimu pritarti Švedijos paraiškai į NATO, V. Orbanas praėjusią savaitę paskelbė, kad Budapeštas yra pasirengęs ją ratifikuoti.
V. Orbano nacionalistinė partija „Fidesz“, kurios valdančioji koalicija su krikščionių demokratų partija KDNP turi daugumą parlamente, nurodė, kad parems Švedijos paraišką pirmadienį.
Visos opozicinės partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Mūsų tėvynė“, pasisako už ratifikavimą.
Nors Vengrija ne kartą sakė, kad iš esmės remia Stokholmą, ji ilgus mėnesius vilkino paraiškos patvirtinimo procesą, prašydama Švedijos liautis daryti tai, ką vadino V. Orbano nacionalistinės vyriausybės šmeižimu.
Budapeštas dažnai smerkė, kaip jis vadina, Švedijos „atvirai priešišką požiūrį“, kaltindamas švedų atstovus, kad jie kritikuoja Vengriją teisinės valstybės klausimais.
V. Orbanas sausį pakvietė švedų premjerą atvykti į Vengriją, nurodydamas, kad reikia „kurti tvirtą abipusį pasitikėjimą“ per „intensyvesnį politinį dialogą“.