Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V. Putino arešto orderį. Tačiau Šveicarijos vyriausybė pernai nustatė „taisykles dėl neliečiamumo suteikimo asmenims, kuriems išduotas tarptautinis arešto orderis“, spaudos konferencijoje sakė I. Cassisas.

Jis patikslino, jog tai taikytina tik tais atvejais, kai šie asmenys atvyksta į taikos konferencijas, o ne privačiais tikslais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kiek anksčiau pasiūlė Rusijos ir Ukrainos lyderių, V. Putino ir Volodymyro Zelenskio, taikos viršūnių susitikimą surengti Ženevoje.

Tiek V. Zelenskis, tiek V. Putinas po atskirų derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė esantys pasirengę tokiam susitikimui. 

I. Cassisas sakė, kad Šveicarija yra visiškai pasirengusi surengti tokį susitikimą, ir akcentavo didelę savo neutralios šalies patirtį tokiais klausimais.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos santykiai su Šveicarija pablogėjo, nes Bernas nusprendė taikyti tokias pačias sankcijas kaip ir Europos Sąjunga (ES), kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.

Pasak I. Cassiso, jis, pastaraisiais mėnesiais bendraudamas su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, nuolat kartodavo, kad jo šalis nori organizuoti tokius susitikimus.

„Man buvo pasakyta, jog dėl to, kad Šveicarija taiko tokias sankcijas, kaip Europa, jie natūraliai prarado dalį noro daryti tai Šveicarijoje“, – pridūrė I. Cassisas.

Jis paminėjo praėjusį mėnesį Šveicarijoje įvykusią Pasaulio parlamentų pirmininkų konferenciją, kurioje šalis šeimininkė, nepaisydama sankcijų, leido dalyvauti Rusijai. Atvykusiai rusų delegacijai vadovavo aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininkė Valentina Matvijenko.

Bernas pareiškė, kad veikė pagal įstatymus ir tarptautinius susitarimus.

V. Putinas praėjusį kartą Ženevoje lankėsi 2021 metų birželį, kai susitiko su tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu.

Vėliausios dvišalės Rusijos ir Ukrainos derybos vyko Stambule. Maskva Turkiją laiko draugiškesne šalimi, nors ji yra NATO narė.