Beveik galutiniai kariškių inicijuoto plebiscito rezultatai rodo, kad daugiau kaip 60 proc. dalyvių pritarė naujajai konstitucijai. Visgi šis referendumas tikriausiai bus vertinamas skeptiškai, nes chunta griežtai suvaržė viešas diskusijas apie siūlomą šalies pagrindinį įstatymą.

Chuntai vadovauja ministras pirmininkas Prayuthas Chan-ocha (Prajutas Čan-oča) – dimisijos generolas, po 2014 metais įvykdyto perversmo smarkiai suvaržęs galimybes reikšti nepritarimą valdžios politikai. Prieš referendumą jis uždraudė politinius mitingus ir atviras diskusijas apie konstituciją. Tuo tarpu už privalomosios karinės tarnybos tvarkos kritikavimą buvo numatyta iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Pasak kritikų, dėl suvaržymų dauguma žmonių tikriausiai liko neinformuoti apie ginčijamus naujosios konstitucijos punktus ir turbūt tesiekė, kad šis ilgai užsitęsęs procesas kuo greičiau pasibaigtų.

Rinkėjų pritarimas „suteikia tam tikrą legitimumą perversmininkams“, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Japonijoje veikiančio Kioto universiteto Pietryčių Azijos studijų centro profesorius adjunktas Pavinas Chachavalpongpunas (Pavinas Čačavalpongpunas).

„Jiems uždegama žalia šviesa tolesniems žingsniams, kuriuos jie nori atlikti. Jie pareikš, kad opozicija dabar negali nieko sakyti“, – pridūrė tailandietis analitikas, aktyviai kritikuojantis chuntą.

Tačiau Prayutho Chan-ochos biuras sekmadienio vakarą paskelbė, kad referendumas „vyko vyriausybei užtikrinus didelį skaidrumą ir atvirumą“.

Balsavusių ne daug

Nors ir suvaržęs piliečių laisvę, Prayutho Chan-ochos valdymas užtikrino tam tikrą stabilumą ir užbaigė dažnus gatvių protestus, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas, taip pat priešinančią politiką, kuri jau daug metų kėlė sumaištį Tailando visuomenėje. Tikėtina, kad šis menamas stabilumas buvo viena iš priežasčių, paskatinusių rinkėjus palaikyti naująją konstituciją.

Premjeras taip pat yra pažadėjęs surengti naujus rinkimus 2017 metais, kai bus priimta nauja konstitucija. Visgi jis teigė, kad surengs rinkimus netgi tuo atveju, jeigu konstitucijos projektas per plebiscitą bus atmestas.

Neoficialūs šalies Rinkimų komisijos pateikti rezultatai rodo, kad dokumentui pritarė 61,4 proc. šalies gyventojų, o 38,6 proc. jį atmetė. Rinkimų komisaras Somchai Srisutthiyakornas (Somčajus Srisutijakornas) žurnalistams sakė nesitikintis, kad suskaičiavus visus balsus rezultatai smarkiai pasikeis.

Per referendumą balsavo tik apie 55 proc. iš maždaug 50 mln. registruotų Tailando rinkėjų.

Plebiscito dalyviams taip pat buvo užduota papildomų klausimų – ar rinkėjai pageidauja, kad ministrą pirmininką parinktų Senatas, kurio nariai yra skiriami. Tokia tvarka rinkėjams atrodė mažiau priimtina, bet jai buvo pritarta 58 proc. balsų prieš 42 procentus.

Pasak analitikų, pritarti naujajai konstitucijai reikštų, kad demokratija Tailande žengė žingsnį atgal.

Pavinas Chachavalpongpunas nurodė, kad po 2017 metų rinkimų, kai kariškiai pasitrauks iš valdžios ir pradės dirbti nauja civilinė vyriausybė, kariškiams „konstitucija bus kaip valdymo per atstumą pultelis. Konstitucija galės būti naudojama kaip įrankis politinei valdžiai išlaikyti“.

Žingsnis atgal

Tailandą valdančių generolų pergalė referendume dėl naujos konstitucijos esąs žingsnis „atgal“, pirmadienį pareiškė šios Pietryčių Azijos šalies ekspremjerė.

Nuo tada, kai prieš dvejus metus Yingluck Shinawatra (Jinglak Činavata) buvo pašalinta iš posto, smarkiai susiskaldžiusią karalystę valdo chunta, teigianti, kad tik ji viena gali užtikrinti stabilumą Tailande ir padaryti galą politinei suirutei.

Balsavimas dėl konstitucijos, kuriai pritarė didesnė dauguma rinkėjų, buvo pirmasis viešosios nuomonės patikrinimas nuo 2014 metų perversmo, nors prieš balsavimą buvo varžoma galimybė rengti nepriklausomus mitingus ir atvirus debatus.

Balsavimas taip pat buvo triuškinamas smūgis Tailando prodemokratiniam judėjimui, kuris nuo 2006 metų taip dar ir nėra atsigavęs nuo dviejų perversmų ir kruvino susidorojimo karinėmis priemonėmis.

Šalies Rinkimų komisijos pateikti rezultatai rodo, kad dokumentui pritarė 61,4 proc. šalies gyventojų, o 38,6 proc. atmetė jį. Rinkimuose dalyvavo mažiau nei 55 proc. rinkėjų – šį mažą skaičių iš dalies lėmė draudimas rengti kampanijos mitingus.

„Aš priimu žmonių sprendimą“, - pranešime socialiniame tinkle parašė Yingluck Shinawatra, pateikdama savo pirmąją reakciją į sekmadienį vykusį balsavimą.

Pasak ekspremjerės, toks rezultatas jos nenustebino, nes buvo draudžiama diskutuoti dėl pateiktos konstitucijos projekto.

„Esu nuliūdinta, kad mūsų šalis žengia atgal prie nedemokratiškos konstitucijos“, - pridūrė ji.

Chuntos pergalė sekmadienį yra pirmasis jos šeimos pralaimėjimas per rinkimus nuo referendumo dėl konstitucijos, kuris buvo surengtas po 2006 metų perversmo, nušalinusio nuo valdžios Thaksiną Shinawatrą (Taksiną Činavatą), vyresnįjį Yingluck Shinawatros brolį milijardierių, lemtingai prisidėjusį prie Tailandą ištikusio politinio susiskaldymo.

Shinawatrų klanas, kuris neturtingiesiems, ypač šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose, dalydavo dosnius pažadus dėl didesnės gerovės ir geresnių galimybių užtikrinimo, yra laimėjęs visus visuotinius rinkimus nuo 2001 metų.

Todėl buvo manoma, kad Yingluck Shinawatros prodemokratinė „Peau Thai“ partija vis dar gali mobilizuoti savo rinkėjus ir sulaukti masinės paramos.

Anot ekspertų, tokius nepalankius Shinawatrų klanui rezultatus iš dalies lėmė chuntos suvaržymai dėl galimybių rengti rinkimų kampanijos mitingus.

Kita vertus, tai buvo ženklas, kad gyventojus išvargino nesibaigiantys politiniai konfliktai ir kad jie jau priprato prie kariuomenės valdymo.

Kariškiai savo ruožtu teigia, kad naujoji konstitucija leis pažaboti politinę korupciją ir atvers kelią ateinančiais metais surengti visuotinius rinkimus.

Tačiau kritikų nuomone, šia konstitucija kėsinamasi suvaržyti politikus civilius ir įdiegti griežtai kontroliuojamą demokratiją, kurią prižiūrėtų kariuomenė ir jos sąjungininkai rojalistai.

Įtampą šalyje didina ir silpna 88 metų karaliaus Bhumibolo Adulyadejo (Pumipono Adunjadeždo) sveikata, nes elitas prieš numatomą sosto perdavimą yra įsitraukęs į vidines kovas.

Pagrindiniai kritikuojami konstitucijos projekto punktai:

– Grįžimo prie civilių valdymo pereinamasis laikotarpis truks penkerius metus.

– Senatas bus sudarytas iš 250 skiriamų narių, tarp kurių bus kariuomenės ir kitų saugumo tarnybų vadų.

– Jeigu renkamas 500 vietų parlamentas pakliūtų į aklavietę, vyriausybei galėtų būti paskirtas premjeras, kuris nėra renkamas parlamento narys. Pagal panaikintą 2007 metų konstituciją, pusė Senato narių buvo renkami, o premjeras privalėdavo būti žemųjų parlamento rūmų narys.

– Nepaprastieji įsakai, paskelbti chuntos be parlamento sutikimo, liktų galioti.