Talibai ankstų sekmadienį užėmė rytinį Džalalabadą, o vos keliomis valandomis anksčiau – šiaurinės Balcho provincijos sostinę Mazari Šarifą, kur karo vadas ir buvęs viceprezidentas Abdul Rashidas Dostumas (Abdul Rašidas Dostumas) buvo sutelkęs jam ištikimas sukarintas pajėgas, griežtai nusistačiusias prieš Talibaną.

Vėliau sekmadienį vienas afganų deputatas ir talibai pranešė, kad buvo užimta Vardako provincijos sostinė, esanti vos už 90 km į vakarus nuo Kabulo.

Tuo metu Talibanas perėmė visų Afganistano pasienio punktų kontrolę.

Pakistano vidaus reikalų ministras Sheikhas Rashidas Ahmedas (Šeichas Rašidas Ahmedas) pranešė, kad Talibanas užėmė Torkhamo sienos perėjimo punktą.

Vietiniam transliuotojui „Geo TV“ ministras sakė, kad Pakistanas dėl to sustabdė tarpvalstybinį eismą.

Torkhamas buvo paskutinis Afganistano vyriausybės kontroliuotas pasienio punktas.

Talibano puolimo mastas ir sparta apstulbino afganistaniečius ir JAV vadovaujamą aljansą, skyrusį milijardus šiai šaliai, kai Talibano režimas buvo nuverstas per karinę intervenciją po Rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose prieš 20 metų.

Artėjant JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nustatytam galutiniam terminui išvesti paskutines amerikiečių pajėgas iš Afganistano, talibams pasiduodavo pavieniai afganistaniečiai kariai, daliniai ir net ištisos divizijos. Tokiu būdu į kovotojų rankas patenka vis daugiau transporto priemonių, ginkluotės ir karinės įrangos, leidžiančios jiems dar labiau spartinti savo žaibišką puolimą.

„Pabudome šįryt su baltomis Talibano vėliavomis visame mieste. Jie atėjo be kovų“, – nurodė vietos gyventojas Ahmadas Wali (Ahmadas Valis), patvirtindamas socialiniuose tinkluose Talibano paskelbtą pareiškimą.

Atrodo, kad Afganistano prezidento Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) vyriausybei lieka nedaug galimybių Talibanui faktiškai apsupus Kabulą: arba ruoštis kruvinai kovai dėl sostinės, arba kapituliuoti.

Šeštadienį A. Ghani pareiškė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų remobilizacija yra „aukščiausias prioritetas“.

Jis neužsiminė ketinąs atsistatydinti arba prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios padėties, bet sakė, kad vyksta „konsultacijos“, mėginant užbaigti karą.

„Vykdydamas istorinę misiją neleisiu mūsų tautai primestam karui sukelti daugiau mirčių“, – rimtu tonu sakė A. Ghani, sėdėjęs šalia Afganistano vėliavos.

„Dėl to pradėjau plačias konsultacijas vyriausybėje su vyresniaisiais, politiniais lyderiais, liaudies atstovais ir tarptautiniais partneriais, kad būtų pasiektas protingas ir aiškus politinis sprendinys, kuriuo būtų numatyta taika ir stabilumas Afganistano žmonėms“, – pridūrė jis.

Tačiau Mazari Šarifo ir Džalalabado praradimas yra didžiuliai vienas po kito suduoti smūgiai A. Ghani ir jo vyriausybei.

Todėl dabar bet kokiose derybose dėl sostinės pasidavimo visos kortos yra Talibano, kuris turi kovotojų už mažiau nei valandos kelio nuo Kabulo, rankose.

JAV prezidentas J. Bidenas įsakė dislokuoti papildomus 1 000 amerikiečių karių, kurie padės užtikrinti ambasados darbuotojų ir tūkstančių afganų, kurie dirbo Amerikos pajėgoms ir dabar bijo Talibano keršto, skubią evakuaciją iš Kabulo.

Jie prisijungs prie 3 tūkst. amerikiečių karių, pasiųstų į Afganistaną pastarosiomis dienomis, ir tūkstančio dar likusių šalyje po to, kai J. Bidenas gegužę paskelbė apie galutinį karinių pajėgų išvedimą iki rugsėjo 11 dienos.

Tuo metu JAV ambasadoje Kabule leidžiasi sraigtasparniai, o kompleksą palieka diplomatinės mašinos. JAV pareigūnai anksčiau sakė, kad diplomatai viduje pradėjo naikinti slapto pobūdžio dokumentus.