Šiuo metu Jungtinėse Valstijose gastroliuojantis Baltarusijos „Laisvasis teatras“ savo tėvynėje neturi pastovaus adreso, nes oficialiai neegzistuoja. Paskutine Europos diktatūra vadinamoje šalyje veikia tik valstybiniai teatrai, jose rodomos tik leidžiamos pjesės, rašo JAV laikraštis „The Washington Post“.

Teatras priverstas slapstytis

Šio teatro aktoriai vaidina ankštuose Minsko butuose. Kad išvengtų valdžios persekiojimų, jiems dažnai tenka paskutinę minutę keisti spektaklio vietą. Kartais jie vaidina baruose, paaiškinę savininkams, kad rengia šventinį vakarėlį, ir netgi miške, apsimetę vestuvininkais. Dauguma aktorių jau prarado savo pagrindinį darbą, o kai kurie žiūrovai atsidūrė areštinėse.

Šią savaitę „Laisvasis teatras“ surengė gastroles Jungtinėse Valstijose. Džordžtauno universiteto meno centre buvo parodyti spektakliai „Džinsų karta“ ir „Perprantant meilę“. Pirmas kūrinys pasakoja apie žmogų, užaugusį už „geležinės uždangos“, kur buvo uždrausti džinsai ir roko muzika. Antra pjesė paremta tikrais 1999-ųjų įvykiais, kai Baltarusijoje dingo ir žuvo verslininkas Anatolijus Krasovskis. Jo našlė dabar gyvena Vašingtone.

Jungtinėse Valstijose aktoriai galėjo normaliai vaidinti, nesibaimindami valdžios represijų. Jie priminė auditorijai, kad pasaulyje dar yra vietų, kur apsilankymas teatre yra politinis nepaklusnumo aktas.

Rašyti pjeses pradėjo kalėjime

„Baltarusijoje netgi Čechovą retai stato, nes jis verčia žmones mąstyti, - pasakojo „Laisvojo teatro“ įkūrėja Natalija Koliada. - O jeigu ir stato, tai būtinai cenzūruoja.“

Teatrą 2005 m. moteris įkūrė kartu su vyru Nikolajumi Chalezinu. Jis pradėjo rašyti pjeses dar sėdėdamas kalėjime, kur pateko vien už tai, kad dirbo opozicinio laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Pirmasis sutuoktinių pastatytas spektaklis buvo „Psichozė 4.48“ pagal birtų dramaturgės Sarah Cane pjesę.

„Mums kalė į galvas, kad Baltarusijoje nėra psichozės, nėra savižudybių, nėra seksualinių mažumų“, - pasakojo N.Koliada.

„Baltarusijos žiūrovai - drąsiausi pasaulyje“

Vietą „Laisvojo teatro“ spektakliams iš pradžių pasiūlė vienos kavinės savininkas, bet netrukus KGB pagrasino atimti iš jo licenciją. Po to pasirodymai persikėlė į privatų butą, bet jo savininkas irgi sulaukė grasinimų iš valdžios organų.

Tuomet „Laisvasis teatras“ ėmėsi konspiracijos: žiūrovus kvietė trumposiomis žinutėmis, taip pat kvietė užsienio žurnalistus ir garsius žmones, nes valdžia tokiais atvejais nedrįsta savivaliauti.

Savo šalyje oficialiai neegzistuojantis teatras vos per keletą metų plačiai išgarsėjo užsienyje. Labai gerų atsiliepimų apie „Laisvąjį teatrą“ parašė britų dramaturgas Tomas Stoppardas, o Haroldas Pinteris leido jam nemokamai statyti savo pjeses.

Tačiau ir savo šalyje „Laisvasis teatras“ spėjo pelnyti žiūrovų pripažinimą. Pasak N.Koliados, dabar į spektaklius susidarė 2 tūkst. žmonių eilė.

„Beje, visi žmonės į spektaklį ateina su pasais, tam atvejui, jeigu prasidės areštai, - pasakojo N.Koliada. - Baltarusijos žiūrovai - drąsiausi visame pasaulyje.“