Europos Teisingumo Teismas (ETT) nurodė, kad, remiantis ES taisyklėmis dėl maisto produktų ženklinimo, šių produktų kilmė turi būti aiškiai įvardyta – tuomet pirkėjai galės pasirinkti, remdamiesi „etikos sumetimais ir sumetimais, susijusiai su tarptautinės teisės laikymusi“.

Anksčiau Prancūzijos teismas paprašė išaiškinti, kaip prekių ženklinimo taisyklės turėtų būti taikomos produktams iš Vakarų Kranto, įskaitant Izraelio aneksuotą Rytų Jeruzalę, tarptautinė bendruomenė laiko okupuotomis palestiniečių teritorijomis. Panašiai vertinamos iš Golano Aukštumos, kurias žydų valstybė 1967 metais atėmė iš Sirijos.

„Maisto produktai iš teritorijų, okupuotų Izraelio Valstybės, privalo turėti kilmės teritorijos žymą ir, jeigu šie maisto produktai yra kilę iš kurios nors izraeliečių gyvenvietės toje teritorijoje – papildomą šios kilmės vietos žymą“, – sakoma ETT pranešime.

Prancūzija 2016 metais paskelbė instrukcijas, kad produktų iš izraeliečių gyvenviečių Vakarų Krante ir Golano Aukštumose kilmės vieta privalo būti aiškiai pažymėta etiketėse. Šį sprendimą apskundė Europos žydų organizacija (Organisation Juive Europeene, OJE) ir bendrovė „Psagot“, turinti vynuogynų okupuotose teritorijose.

ETT pabrėžė, kad vartotojus gali klaidinti produktų ženklinimas, jog jų kilmės šalis yra „Izraelio Valstybė“, nors iš tikrųjų produktai yra pagaminti „teritorijose... okupuotose šios Valstybės ir priklausančios dalinei pastarosios jurisdikcijai – kaip okupuojančios jėgos, remiantis tarptautinės humanitarinės teisės apibrėžimu“.

Teismas pridūrė, kad 2011 metų ES taisyklėmis dėl prekių kilmės ženklinimo siekiama sudaryti pirkėjams galimybę priimti „sąmoningą pasirinkimą ne vien dėl sveikatos, aplinkosaugos ir socialinių sumetimų, bet taip pat dėl etikos sumetimų ir sumetimų, susijusių su tarptautinės teisės laikymusi“.

„Šiuo atžvilgiu Teismas pabrėžė, kad tokie sumetimai gali paveikti vartotojų apsisprendimą pirkti“, rašo ETT.

Kalbėdamas apie izraeliečių gyvenvietes, teismas pareiškė, kad jos „pateikia gyventojų perkėlimo politikos, vykdomos šios Valstybės už jos teritorijos ribų, pažeidžiant bendrosios tarptautinės humanitarinės teisės taisykles, konkretų pavyzdį“.

Taigi, „nepaminėjus šios aplinkybės, kai nurodoma tik kilmes teritorija, vartotojai gali būti klaidinami“, sakoma ETT nutarime.

2016 metais Prancūzijos teismas išprovokavo Izraelio įtūžį. Žydų valstybė kaltino Paryžių prisidedant prie Izraelio boikoto, propaguojamo propalestinietiškų aktyvistų, ir taikant dvejopus standartus, nes teritoriniai ginčai kitose pasaulio dalyse yra ignoruojami.

2015 metais tarp ES ir Izraelio kilo didelis diplomatinis ginčas, Briuseliui parengus taisykles, faktiškai skelbiančias, kad žydų nausėdijose pagaminti produktai privalo būti atitinkamai žymi visoje Bendrijoje.

Izraelis griežtai atmeta sprendimą

Izraelis „griežtai atmeta“ antradienį priimtą Europos Sąjungos aukščiausiosios teismo institucijos sprendimą, kad maisto produktų, pagamintų Izraelio okupuotose teritorijose, ženklinimas turi aiškiai perteikti šią informaciją, kad vartotojai nebūtų klaidinami, ypač jeigu produktai yra pagaminti tose teritorijose esančiose žydų nausėdijose.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, tai yra „dvigubų standartų“ pavyzdys.

„Vienintelis šios nutarties tikslas yra išskirti Izraelį ir pritaikyti prieš jį nukreiptą dvigubą standartą“, – sakoma ministerijos pareiškime.

„Esama per 200 tebevykstančių teritorinių ginčų, bet [Europos Teisingumo Teismas] nepriėmė nė vienos nutarties, susijusios su produktų, kilusių iš tų teritorijų, ženklinimu“, – priduriama jame.

Tuo metu Palestinos išvadavimo organizacijos (PIO) generalinis sekretorius Saebas Erekatas (Saibas Erekatas) pasveikino šį teismo sprendimą ir paragino visas Europos valstybes jį vykdyti.