Dar neseniai JAV išaugusių islamistų teroristų grėsmė atrodė labai tolima. Teorijos skelbė, kad musulmonai Amerikoje, kitaip nei Europoje, yra socialiai integruoti, todėl ne taip linkę į radikalizmą, bet jos klydo, rašo "The New York Times".

Giedojo Kalėdų giesmes

Šiltą apniukusią 1999-ųjų rudens dieną Dafnio miestas Alabamoje (JAV) atgijo. Pagrindine gatve, pro paštą, biblioteką, Kristaus Karaliaus bažnyčią, triukšmingai žygiavo būrys vidurinės mokyklos moksleivių. Trimitininkai, vilkintys aukso kutais puoštus švarkus, iškėlę instrumentus į dangų skelbė paauglių pusdievių atvykimą.

Amerikietiškojo futbolo žvaigždė ir jo komandos draugai žygiavo priekyje, juos sekė absolventų susitikimo vakaro karalienė ir jos palyda. Nuo platformos, vežančios studentų atstovybės lyderius, saldainius į minią mėtė iš laimės apdujęs jaunuolis.

Omaras Hammamis tikrai galėjo kerinčiai šypsotis. Jis buvo ką tik išrinktas klasės prezidentu, draugavo su gražuole blondine – geidžiamiausia mergina mokykloje. Gabių moksleivių programos žvaigždei vėrėsi chirurgo karjeros perspektyva. Kaip penkiolikmetis, jis buvo išskirtinai charizmatiškas.

Nors jo tėvas – imigrantas iš Sirijos, Omaras jautėsi esąs tikras Alabamos gyventojas, kaip ir jo mama – nuoširdi, paprasta moteris, į savo kalbą vis prikaišiojanti tokių žodelyčių kaip "širdele" ar "mielasis". Auklėtas kaip pietų baptistas, vaikystėje Omaras važiuodavo į Biblijos stovyklą, o Kalėdų vakarą giedodavo giesmes. Paauglystėje jis tapo bebaimis ir juokingas triukšmadarys, maištingas priešgyna.

"Buvo smagu tiesiog būti šalia jo, – papasakojo geriausias tuometis jo draugas Trey Gunteris. – Niekas neabejojo, kad jis bus lyderis."

Tapo "Al Qaedos" žvaigžde

Po dešimtmečio Omaras išpildė šią pranašystę mažiausiai įsivaizduojamu būdu. Maždaug už 13,6 tūkst. km nuo Alabamos, Afrikos rytuose, jis tapo pagrindine vienos nuožmiausių pasaulyje islamistų maištininkų grupuočių figūra. Ši partizanų armija, vadinama "Shabab", siekia nuversti silpną JAV remiamą Somalio vyriausybę.

Sukilėliai nukirsdindavo galvas politiniams priešams, nukapodavo rankas vagims ir užmėtydavo akmenimis svetimavimu apkaltintas moteris. Padedami "Al Qaedos" jie pavertė Somalį dar populiaresne džihadistų iš viso pasaulio vieta.

Daugiau nei 20 grupuotės kovotojų atvyko iš Jungtinių Valstijų, dauguma jų – jauni iš Somalio kilę amerikiečiai, augę varginguose Mineapolio rajonuose. Tačiau būtent O.Hammamis modernizavo viduramžišką "Shabab" taktiką.

Jis tapo savotiška džihadistų žvaigžde, vaidinančia verbavimo kampanijoje, padėjusioje į Somalį pritraukti šimtus užsienio kovotojų. "Tokioje teroristinėje organizacijoje iki tokio aukšto lygio pakilęs Amerikos pilietis – to mes tikrai nenumatėme", – sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnų.

Pastarajame propagandiniame vaizdo įraše, kuris tūkstančius kartų buvo peržiūrėtas "YouTube", jis rodomas apsuptas būrio ginkluotų sukilėlių, fone skambant džihado repui.

"Mes laukiame ateinančio priešo, – Omaro veidu nubėga šypsena ir jis pažada. – Užmušime juos visus."

Penktoji kolona

O.Hammamis – ne vienintelis. Praėjusiais metais mažiausiai dvi dešimtys asmenų JAV buvo apkaltinti su terorizmu susijusiais nusikaltimais. Tarp jų – Denveryje vairuotoju dirbantis imigrantas iš Afganistano Njibullah Zazi, kuris, pasak valdžios atstovų, slaptai rengė teroristinį išpuolį, pakistaniečių kilmės amerikietis Davidas Colemanas Headley iš Čikagos, įtariamas prisidėjęs planuojant 2008 m. išpuolius Mumbajuje, ir penki jauni vyrai iš Virdžinijos, kurie Pakistane buvo mokomi kovoti su Afganistane tarnaujančiais Amerikos kareiviais.

Šie atvejai privertė JAV žvalgybos analitikus skubiai ieškoti atsakymų. Įtariamieji kilę iš skirtingų socialinių sluoksnių, įgiję nevienodą išsilavinimą, tačiau turi daug bendra su Europoje veikiančiais kovotojais. Paprastai jie būna ypač motyvuoti, kartais netgi talentingi, įsitvirtinę Vakaruose, tačiau viena koja stovintys musulmonų pasaulyje. Aplinkiniams jie gali atrodyti nelankstūs ar karštakošiai, bet patys save laiko principingais altruistais. Nevienodai pamaldūs, jie daugiausia kurstomi politinio pykčio, kuris per devynerius Amerikos karo su terorizmu metus tik augo.

Dėl Vakarų karinių veiksmų Afganistane ir Irake daugeliui Amerikos musulmonų šie konfliktai tapo daug artimesni. Palydovinė televizija ir internetas naikina atstumą tarp čia ir ten, tarp Fort Hudo Teksase ir Jemeno, Dafnio Alabamoje ir Somalio. Būtent karas Irake paskatino O.Hammamį galutinai apsispręsti ir tapti kovotoju.

Gruodį jis elektroniniu laišku atsakė į jam per tarpininką pateiktus klausimus apie asmeninius pokyčius ir politines pažiūras. "Mes palaikome "Al Qaedos" pažiūras ir vadovaujamės jų metodais", – rašo jis. Apie Osamą bin Ladeną jis sako: "Visi mes pasirengę ir trokštame vykdyti jo įsakymus."