Liepos viduryje T. Bachas pareiškė, kad nei Rusija, nei jos invaziją į Ukrainą remianti Baltarusija nebus pakviestos kaip delegacijos, tačiau TOK paliko galimybę rusų ir baltarusių sportininkams 2024-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu.
Trečiadienį, žymint ribą, kuomet iki žaidynių liko laukti metus, TOK vadovas su trijų dienų vizitu lankosi Prancūzijos sostinėje.
„Pagal Olimpinę chartiją man didelė garbė ir malonumas šiandien pažymėti šį svarbų etapą ir pakviesti pasaulio sportininkus susirinkti Paryžiuje, Prancūzijoje, švęsti 33-iųjų olimpinių žaidynių“, – sakė T. Bachas.
Antradienį apžiūrėjęs olimpinio miestelio statybvietę, jis teigė ką tik gavęs, jo žodžiais, puikios informacijos apie pasirengimą laukiamiausiam sporto renginiui. Pasak svečio, dalyviai ten bus labai laimingi.
Į žaidynes nebuvo pakviesta ir Gvatemala – šiuo metu jos dalyvavimas olimpiniame judėjime yra sustabdytas dėl įtariamo vyriausybės kišimosi į šios šalies Nacionalinio olimpinio komiteto nepriklausomybę.
Baltijos šalys išreiškė susirūpinimą TOK pozicija dėl rusų, baltarusių atletų olimpiadoje
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai laiške TOK išreiškė susirūpinimą dėl rekomendacijų leisti atletams iš Rusijos ir Baltarusijos kitąmet vykstančiose olimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžytis po neutralia vėliava.
Anot užsienio reikalų ministerijos, bendrame ministro Gabrieliaus Landsbergio, estų diplomatijos vadovo Marguso Tsahknos (Marguso Cahknos) bei laikinai užsienio reikalų ministro pareigas einančio Latvijos premjero Krišjanio Karinio laiške TOK prezidentui T. Bachui pabrėžiama, kad Rusijos bei Baltarusijos karo prieš Ukrainą kontekste tokia Komiteto pozicija yra nepriimtina ir nepateisinama.
„(...) mums didelį susirūpinimą kelia TOK rekomendacija atverti kelią sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos dalyvauti tarptautinėse varžybose prisidengus neutralumo skraiste. Toks požiūris nepateisinamas, nes Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija toliau vykdo žiaurų karą prieš Ukrainą, siekdamos ištrinti suverenią, olimpinėse žaidynėse dalyvaujančią tautą“, – rašoma jame.
Laiške teigiame, jog negalima ignoruoti fakto, kad varžydamiesi po neutralia vėliava, sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos yra remiami ir išlaikomi šių šalių vyriausybių bei verslų, remiančių dabartinius šių valstybių režimus.
„Be to, pastarųjų metų praktika rodo, kad Rusija išnaudoja „neutralių” savo sportininkų buvimą tarptautinėse varžybose savo valstybinėje propagandoje, kuri apima agresoriaus kariuomenės šlovinimą ir skatina karių verbavimą“, – pabrėžiama laiške.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis pabrėžė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą „turime pripažinti faktą, kad agresorių valstybių sporto bendruomenės yra įsitraukusios į karą“.
„Nepaisant to, kad sportininkai nori varžytis po neutralia vėliava, bet juos išlaiko Rusijos ir Baltarusijos verslai, remiantys Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje“, – teigia G. Landsbergis.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos vykdomi karo nusikaltimai šiurkščiai pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir pagrindinius olimpinio judėjimo principus, todėl ministrai savo laiške ragina TOK ginti olimpinę chartiją bei persvarstyti požiūrį dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo artėjančiose olimpinėse žaidynėse“, – rašoma ministrų laiške.
Anot kreipimosi, šiuo metu nėra pagrįsta švelninti bet kokias priemones prieš Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat pastebima, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą „žuvo šimtai Ukrainos sportininkų, o Ukrainos sporto objektai buvo sunaikinti arba sugadinti per tyčinius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą“.
„Todėl raginame TOK (...) laikytis savo pačios nustatytų ribojamųjų priemonių tol, kol Rusija tęs neišprovokuotą, nepagrįstą ir neteisėtą agresijos karą, ir neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į olimpines žaidynes jokiu statusu“, – teigia Baltijos šalių ministrai.
