„Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Manau, Lenkija labai pasistūmėjo ir nudirbo puikų darbą NATO. Kaip žinote, jie sumokėjo daugiau nei turėjo, jie (lenkai – BNS) yra vieni šauniausių kada nors mano pažintų žmonių. Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Žinote, Lenkija yra sunkioje kaimynystėje“, – žurnalistams Vašingtone sakė D. Trumpas.

Taip jis kalbėjo primintas, kad JAV po Rusijos invazijos į Ukrainą dislokavo papildomus karius Lenkijoje, ir paklaustas, ar yra įsipareigojęs išlaikyti amerikiečių karius rytiniame NATO sparne.

Perklaustas apie įsipareigojimus Baltijos šalims, D. Trumpas atsakė: „Tai taip pat sunki kaimynystė, bet mes esame įsipareigoję. Būsime labai įsipareigoję ir esame įsipareigoję NATO, bet NATO turi pasitempti, o europiečiai turi pasitempti labiau nei iki šiol“.

D. Trumpas kalbėjo bendruose pasisakymuose žiniasklaidai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasibaigusiuose viešu apsižodžiavimu.

JAV Lenkijoje yra dislokavusios apie 10 tūkst. karių, o Lietuvoje rotuoja daugiau nei tūkstančio karių pajėgas.

Šiuo metu Lietuva yra sutarusi su JAV dėl karių rotavimo iki 2026 metų pabaigos, tačiau tikisi, kad dislokavimas bus pratęstas.

V. Zelenskis per tuos pačius pasisakymus žiniasklaidai sakė, kad, laimėjusi Ukrainoje, Rusija pirmiausia atsigręš į Baltijos šalis, tuomet į Lenkiją.

„Jos buvo Sovietų Sąjungoje ir (Rusijos prezidentas Vladimiras – BNS) Putinas nori grąžinti jas į savo imperiją“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Kai jis ten veršis, (...) jūs, amerikiečių kariai, ten kovosite. Nesvarbu, ar nuo Europos jus skiria vandenynas, ar ne“, – pridūrė jis.

Vašingtone susitikę JAV ir Ukrainos prezidentai po įnirtingo ginčo anksčiau laiko baigė derybas, o V. Zelenskis anksčiau laiko išvyko iš Baltųjų rūmų, nepasirašęs susitarimo dėl naudingųjų iškasenų gavybos.