D. Trumpas tai paskelbė praėjus kelioms valandoms po žaibiško puolimo, kurio metu specialiosios pajėgos sučiupo N. Maduro ir jo žmoną, kol orlaiviai bombardavo įvairius taikinius šalyje, įskaitant sukrėstą sostinę.
D. Trumpas išsamiau nepaaiškino, ką turi omenyje, bet Floridoje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė: „Mes ją valdysime su grupe.“
„Mes skiriame žmones“, – sakė jis ir paminėjo, kad atsakingi bus šalia jo stovintys administracijos nariai.
Netikėta buvo ir D. Trumpo užuomina apie tai, kad Venesueloje galėtų būti dislokuotos JAV pajėgos.
JAV „nebijo karinių pajėgų dislokavimo“, sakė jis.
Nors karinė operacija pateikiama kaip teisėsaugos veiksmas, D. Trumpas aiškiai davė suprasti, kad pagrindiniai tikslai yra režimo pakeitimas ir Venesuelos naftos turtas.
„Mes pasitelksime mūsų didžiules Jungtinių Valstijų naftos bendroves, didžiausias pasaulyje, kurios išleis milijardus dolerių ir sutaisys smarkiai sugadintą infrastruktūrą“, – sakė jis.
„Mes parduosime didelius naftos kiekius“, – pridūrė jis.
79-erių respublikonas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti JAV kariniame laive laikomas N. Maduro užrištomis akimis ir surakintas antrankiais bei su, regis, triukšmą slopinančiomis ausinėmis. Jis ir jo žmona bus pristatyti į Niujorką, kur jiems bus pareikšti kaltinimai dėl narkotikų ir terorizmo.
D. Trumpas atmeta opozicijos lyderės kandidatūrą
JAV remiama Venesuelos opozicijos lyderė ir Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado (Marija Korina Mačado) šeštadienį socialiniuose tinkluose parašė: „Išmušė laisvės valanda.“
Ji paragino opozicijos kandidatą 2024 metų rinkimuose Edmundo Gonzalezą Urrutia (Edmundą Gonsalesą Urutiją) „nedelsiant“ perimti prezidento pareigas.
Tačiau D. Trumpas sugriovė bet kokias viltis, kad M. C. Machado taps naująja Venesuelos lydere. Jis pareiškė, kad ji neturi „paramos ar pagarbos“ šalyje.
Jis pažymėjo, kad galėtų dirbti su N. Maduro pavaduotoja Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges), sakydamas, kad „ji iš esmės yra pasirengusi daryti tai, kas, mūsų nuomone, yra būtina, kad Venesuela vėl taptų didi“.
D. Trumpas taip pat aiškiai davė suprasti, kad JAV buvimas šalyje greičiausiai nebus trumpas.
„Dabar mes esame ten, bet liksime tol, kol galės įvykti tinkamas perėjimas“, – sakė jis.
Jungtinių Tautų vadovas sakė, jog yra „giliai susirūpinęs, kad nebuvo laikomasi tarptautinės teisės normų“.
Kinija – N. Maduro režimo rėmėja – sakė, kad „griežtai smerkia“ JAV ataką, o Prancūzija įspėjo, kad sprendimas sunkumų slegiamai Venesuelai negali būti „primestas iš išorės“.
Elektros tiekimo nutraukimas ir bombardavimas
Venesuelos gyventojai ruošėsi atakoms, nes JAV karinės pajėgos, įskaitant lėktuvnešį „USS Gerald R. Ford“, ne vieną mėnesį telkėsi prie šalies krantų.
Karakaso gyventojai nuo sprogimų ir karinių sraigtasparnių ūžesio prabudo apie 2 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad oro smūgiai tęsėsi beveik valandą, buvo smogta į didelę karinę bazę, oro bazę ir kitas vietas.
Bombardavimas pasirodė esąs tik dalis platesnio užmojo plano nuversti N. Maduro ir pristatyti jį į Jungtines Valstijas, kur jam būtų pareikšti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos.
D. Trumpas sakė, kad operacija prasidėjo nuo dalinio elektros tiekimo nutraukimo, kuriam Jungtinės Valstijos panaudojo savo „specializuotas žinias“.
JAV aukščiausio rango karininkas generolas Danas Caine'as (Danas Keinas) sakė, kad operacijoje dalyvavo 150 orlaivių, kurie palaikė suimti N. Maduro sraigtasparniais atskraidintus karius.
Anot jo, rengiantis operacijai, buvo remtasi ne vieną mėnesį rinkta žvalgybine informacija apie Venesuelos lyderio kasdienius įpročius – net apie tai, „ką jis valgo“ ir kokius augintinius laiko namuose.
63-ejų N. Maduro ir jo žmona „pasidavė“ be kovos ir „nebuvo prarasta nė vieno amerikiečio gyvybė“, sakė generolas.
58-erių Maria Eugenia Escobar (Marija Euchenija Eskobar), gyvenanti Gvairoje netoli smarkiai subombarduoto pagrindinio oro uosto, agentūrai AFP sakė, kad sprogimai „pakėlė mane iš lovos ir aš iš karto pagalvojau, Dieve, ta diena atėjo“.
Per kelias valandas po operacijos Karakase įsivyravo keista tyla, prie viešųjų pastatų stovėjo policijos pareigūnai, o gatvėse tvyrojo dūmų kvapas.
Pateisinimų kaitaliojimas
JAV ir įvairios Europos vyriausybės jau nepripažino N. Maduro teisėtumo, teigdamos, kad jis „pavogė“ rinkimus ir 2018, ir 2024 metais.
N. Maduro, kuris 2013 metais prie Venesuelos vairo pakeitė socialistą Hugo Chavezą (Hugą Čavesą), seniai kaltino D. Trumpą noru pakeisti režimą siekiant kontroliuoti milžiniškus Venesuelos naftos išteklius.
D. Trumpas teigė, kad toks išskirtinis užsienio šalies vadovo sulaikymas yra pateisinamas, nes, anot jo, Venesuela yra atsakinga už masines mirtis dėl narkotikų Jungtinėse Valstijose.
Tačiau D. Trumpas yra pateikęs įvairių savo agresyvios politikos Venesuelos atžvilgiu pateisinimų: kartais jis pabrėždavo neteisėtą migraciją, kartais – narkotikų kontrabandą ir šalies naftos pramonę.
Anksčiau jis vengė atvirai raginti pakeisti režimą, tikriausiai atsižvelgdamas į tai, kad jo nacionalistinė politinė bazė nėra patenkinta įsitraukimu į užsienio reikalus.
Keletas Kongreso narių ilgai netrukę suabejojo operacijos teisėtumu. Tačiau Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas), Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas ir vienas pagrindinių Trumpo sąjungininkų, pareiškė, kad operacija buvo „ryžtinga ir pateisinama“.
(be temos)
(be temos)