Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.
„Islamo Respublika žlugs – ne jei, o kai“, – spaudos konferencijoje Vašingtone tvirtino R. Pahlavi.
Prasidėjus šiems protestams, kurie užvirė 2025 m. pabaigoje ir kurių dalyviai ragino spręsti didžiules Iraną slegiančias ekonomines bėdas, R. Pahlavi paragino Jungtines Valstijas įsikišti.
D. Trumpas ne kartą perspėjo Iraną, kad jei šis žudys protestuotojus, JAV inicijuos karinį įsikišimą. Jis taip pat paragino iraniečius perimti valdžios institucijų kontrolę ir nurodė, kad „pagalba jau pakeliui“. Tačiau praėjus dviem savaitėms po to, kai jis pirmą kartą užsiminė apie pagalbą, ir po to, kai, remiantis kai kuriais skaičiavimais, Irano pajėgos pražudė tūkstančius protestuotojų, D. Trumpas veiksmų dar nesiėmė.
JAV prezidentas vietoj to atkreipė dėmesį į tai, kad, pasak jo, baigėsi protestuotojų žudymas. Tuo tarpu demonstracijų mastas pastarosiomis dienomis sumažėjo.
„Tikiu, kad prezidentas D. Trumpas laikosi savo žodžio, ir galiausiai parems Irano žmones, kaip ir sakė“, – nurodė R. Pahlavi, paklaustas, ar D. Trumpas suteikė nepagrįstų vilčių.
„Irano žmonės vietoje imasi ryžtingų veiksmų. Atėjo metas tarptautinei bendruomenei visapusiškai prie jų prisijungti“, – kalbėjo šacho sūnus.
Nors Persijos įlankos arabų karalystės dažnai nesutaria su Iranu, jos paragino D. Trumpą laikytis atsargumo dėl netikrumo dėl ateities.
„Chirurginio tikslumo“ smūgiai
R. Pahlavi paragino taikytis į Revoliucinės gvardijos – Islamo Respublikos elitinio dalinio – valdymo struktūrą.
„Raginu suduoti chirurginio tikslumo smūgį“, – pažymėjo R. Pahlavi, kuris priėmė kontroversišką sprendimą palaikyti birželio mėnesį vykdytą Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną.
R. Pahlavi sakė, kad pirmenybę reikėtų teikti galimybei „susilpninti pagrindines režimo priemones terorui namuose arba terorizmui užsienyje įtvirtinti“. Jis taip pat paragino visas šalis išsiųsti Irano diplomatus.
Daugybė protestuotojų skandavo R. Pahlavi, kurio provakarietiškas tėvas pabėgo per Islamo revoliuciją 1979 m., pavardę. R. Pahlavi teigė norintis būti perėjimo prie pasaulietiškos demokratijos vadovu, tačiau jis turi nemažai priešininkų, kurie įtaria, kad esama noro atkurti monarchiją, ir vietoj to nori įgalinti Irane vis dar esančią opoziciją.
„Dar kartą patvirtinu savo viso gyvenimo įsipareigojimą vadovauti judėjimui, kuris susigrąžins mūsų šalį iš ją okupavusios ir jos vaikus žudančios priešiškos antiiranietiškos jėgos“, – tvirtino R. Pahlavi.
„Aš grįšiu į Iraną“, – patikino jis.
R. Pahlavi apibūdino dvasininkų valdomą valstybę kaip „okupacinę jėgą“, kuri įvykdė „masinius nusikaltimus“. Be to, jis atkreipė dėmesį į Libano ir Irako šiitų kovotojų judėjimų pažadus padėti Irano dvasininkų vadovybei, kuri yra ilgametė jų globėja.
„Tai aiškiai rodo režimo silpnumą, kad jis net negali pasitelkti nuosavų pajėgų purvinam darbui atlikti“, – kalbėjo jis.
R. Pahlavi žadėjo, kad naujasis Iranas palaikytų geresnius santykius su prisiekusiais Islamo Respublikos priešais – Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu – ir integruotųsi į pasaulio ekonomiką. Jis tikino, kad Iranas greitai normalizuotų santykius su Izraeliu pagal „Kyro susitarimą“ – tai nuoroda į Persijos imperatorių Kyrą Didįjį, kuris išlaisvino žydus iš Babilono nelaisvės.
„Šiandien Iranas turėjo būti kita Artimųjų Rytų Pietų Korėja“, – sakė jis.
„Šiandien mes tapome Šiaurės Korėja“, – pažymėjo mirusio Irano šacho sūnus.
Naujausi komentarai