Prieštaringų žingsnių nevengiantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) vėl išprovokavo griežtą kritiką tuo, kad šalis planuoja osmanų turkų kalbos pamokas padaryti privalomas vidurinėse mokyklose, o vienas opozicijos politikas paskelbė, kad net armija negali priversti jo dukters mokytis šios kalbos.

R.T.Erdoganas sakė, jog senosios turkų kalbos naudojant arabiškų rašmenų versiją turėtų būti mokoma mokyklose, kad jaunosios kartos neprarastų sąsajų su savo kultūriniu paveldu.

Arabiškus rašmenis 1928 metais lotyniškais pakeitė šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas (Mustafa Kemalis Atatiurkas), kuris taip pat išgujo iš kalbos daugelį arabiškų, persiškų ir graikiškų žodžių, siekdamas sukurti „švarią“ turkų kalbą, artimesnę tai, kuria kalba žmonės.

Osmanų turkų kalba plėtojosi kaip administracinė kalba 600 metų gyvavusioje daugiatautėje Osmanų imperijoje, ant kurios griuvėsių M.K.Ataturkas sukūrė šiuolaikinę Turkijos respubliką.

Tačiau net imperijai po Pirmojo pasaulinio karo žlugus, ji buvo suprantama tik mažyčiam valdančiajam elitui.

„Hansas Vokietijoje gali jos mokytis ir studijuoti darbus (osmanų kalba), – sakė R.T.Erdoganas. – Deja, čia taip nėra“.

R.T.Erdoganas įrodinėjo, kad tokios pamokos yra būtinos siekiant atkurti nutrauktus ryšius su „šaknimis“ ir kad dauguma negali perskaityti užrašų ant savo protėvių kapų.

„Yra tokių, kurie nenori, kad to būtų mokoma. Tai didelis pavojus. Patinka jiems tai ar ne, osmanų kalbos šioje šalyje bus mokomasi ir mokoma, – sakė prezidentas per vienos religinės tarybos susitikimą Ankaroje. – Tai nėra užsienio kalba. Tai turkų kalbos forma, kuri niekada nepasens“.

Opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlu) pareiškė, jog tokiais žingsniais siekiama, kad vaikai „nebeklausinėtų apie pasaulį“.

„Jie nori paversti Turkiją viduramžių šalimi, bet jiems niekada nepavyks“, – sakė jis.

Premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlus) užsipuolė kritikus: „Kodėl jie tokie alergiški istorijai? Kodėl tokia neapykanta kultūrai? Mums tai nesuprantama“.

„Erdogano rūpestis yra ne osmanų kalbos mokymas ... Tikrasis jo tikslas yra suvesti sąskaitas su sekuliarizmu ir Respublika, – sakė pagrindinės opozicijos parlamentinės partijos CHP atstovas Akifas Hamzacebi (Akifas Hamzačebis). – Erdoganas iš tikrųjų nori atgaivinti Turkijoje arabišką alfabetą“.

Oponentai kaltina R.T.Erdoganą elgiantis kaip šių laikų sultonui ir tvirtina, kad jo islamiška ideologija ir netolerancija kitokiai nuomonei atitolina Turkiją nuo M.K.Ataturko pasaulietiškų idealų.

R.T.Erdoganas, kalbėdamas per minėtą susitikimą, emocingai pareiškė, kad M.K.Ataturko sprendimas atsisakyti kalbos buvo Turkijos „jungo venų“ nukirtimas.

„Tai katastrofa, kad ši šalis, kuri turėjo pranašesnių mokslinių ypatybių, prarado savo išmintį“, – sakė jis.

Jo šalininkai, kurie 52-iem proc. balsų nulėmė jo pergalę per pirmuosius tiesioginius Turkijos prezidento rinkimus rugpjūčio mėnesį, laiko jį religine prasme konservatyvios darbininkų klasės gynėju, stojančiu prieš pasaulietišką elitą.

Jo komentarai suintensyvino debatus, kilusius gruodžio pradžioje, kai Turkijos švietimo taryba nusprendė, kad osmanų kalbos turėtų būti mokoma islamiškose vidurinėse mokyklose ir kaip pasirenkamojo dalyko kituose licėjuose.

„Net jei ateis visa jūsų armija, ji negalės priversti mano dukters lankyti Osmanų kalbos pamokų“, – sakė opozicijos politikas Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas), kurio partija HDP kovojo už Turkijos 15 mln. kurdų teises, įskaitant švietimą gimtąja kalba.

Kurdų kalbos vis dar nėra mokoma Turkijos valstybinėse mokyklose.

Mokytojų ir mokslo darbuotojų sąjunga „Egitim-Sen“ apkaltino švietimo tarybą neoosmanizmu ir bandymu performuoti mokyklų sistemą pagal religinius reikalavimus. Kiti šių planų oponentai atmetė juos kaip absurdiškus.

„Ar užsidėsime fesus, kai mokysimės osmanų kalbos?“, – „Twitter“ parašė vienas kritikas.

Fesus M.K.Ataturkas taip pat uždraudė – stengdamasis paliegusią Osmanų teokratiją paversti vakarietiška, pasaulietiška valstybe.

R.T.Erdoganas, kuris prieš tapdamas prezidentu daugiau kaip dešimtmetį dirbo premjeru, jau seniai yra kaltinamas tuo, kad nori primesti religiją Turkijos visuomenei, kuri, nors daugiausia musulmoniška, oficialiai yra pasaulietinė, ir islamizuoti švietimo sistemą.

Rugsėjo mėnesį vyriausybė leido mergaitėms valstybinėse vidurinėse mokyklose nešioti musulmoniškas skareles ir uždraudė moksleiviams makiažą, plaukų dažymą, tatuiruotes ir kūno auskarus.