Apie valstybių lyderių pokalbį telefonu šeštadienį pranešė Turkijos prezidentūra.

Ankaros teigimu, lyderių pokalbio metu R. T. Erdoganas pareiškė, kad „Švedijos politinė, finansinė ir ginkluotės parama teroristinėms organizacijoms turi būti nutraukta“.

Turkija jau kurį laiką grasina vetuoti Švedijos ir Suomijos narystės NATO siekius, kaltindamas abi šalis parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) pasekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

R. T. Erdoganas teigė besitikintis, jog Švedija „imsis konkrečių ir rimtų veiksmų“, kurie parodytų, kad Skandinavijos šalis pritaria Ankaros susirūpinimui dėl PKK.

Stokholomas ir Helsinkis anksčiau šią savaitę pateikė paraiškas įstoti į NATO, atsisakydamos daugelį metų vykdytos neutralumo politikos. Šį istorinį žingsnį paskatino Rusijos agresija prieš Ukrainą. 

NATO gali plėstis tik visų 30 dabartinių narių bendru sutarimu, tačiau Turkija kaišioja pagalius į derybų proceso ratus.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo prie aljansų politikos, nenorėdamos provokuoti Rusijos.

Tačiau abiejų Šiaurės valstybių poziciją pakeitė Maskvos įsiveržimas į Ukrainą, nesėkmingai siekusią įstoti į NATO.

R. T. Erdoganas pokalbio metu taip pat paragino Švedijos premjerę „panaikinti Turkijai taikomus apribojimus gynybos pramonėje“.