„Paramos Ukrainai dinamika sulėtėjo“, – pranešė Vokietijoje veikiantis institutas, nurodydamas, kad, lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, 2023 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais nauja Ukrainai žadama karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba sumažėjo beveik 90 proc. ir pasiekė žemiausią lygi nuo 2022 m. vasario, t. y. nuo karo pradžios.

Šie duomenys pasirodė tuo metu, kai Vakarų pagalba Ukrainai ima vis labiau strigti, mat ilgai lauktas Kyjivo kontrpuolimas neduoda rezultatų, o pasaulio dėmesys krypsta į Izraelio karą su „Hamas“.

JAV Senate su demokratais dėl JAV sienos saugumo nesutariantys respublikonai blokavo siūlymą suteikti Ukrainai papildomą pagalbą, o ES derybos per ateinančius ketverius metus skirti Ukrainai 50 mlrd. eurų pagalbos paketą vyksta labai lėtai.

Kylio instituto duomenimis, 2023 m. rugpjūtį–spalį Ukrainai suteikta pagalbos vos už 2,11 mlrd. eurų, t. y. 87 proc. mažiau nei prieš metus.

Iš tyrimo metu stebėtų 42 šalių donorių, tik 20 per pastaruosius tris mėnesius pažadėjo Ukrainai suteikti naujos pagalbos, ir tai yra mažiausias skaičius nuo karo pradžios.

„Kadangi nėra aišku, ar JAV tęs savo pagalbą, Ukraina begali tikėtis, kad ES galų gale patvirtins jau seniai pristatytą 50 mlrd. eurų pagalbos paketą“, – nurodė institutas, pridurdamas, kad bet kokia tolesnė gaišatis būtų „akivaizdžiai naudinga“ Rusijai.