Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį prašymą išsakė laiške, kurį išsiuntė popiežiui Leonui XIV prieš penktadienį vyksiančią popiežiaus audienciją, kurios metu jis susitiks su namo grįžusių Ukrainos vaikų ir civilių delegacija.
Jaunuoliai trečiadienį spaudos konferencijoje pasakojo apie tai, ką reiškia susidurti su Rusijos propaganda, ir apie traumą, kurią patyrė būdami atskirti nuo artimųjų.
V. Zelenskis laiške prašė Leono XIV formaliai įtvirtinti popiežiaus Pranciškaus inicijuotą neoficialų susitarimą, pagal kurį italų kardinolas Matteo Zuppi (Matėjas Cupis) dirbo specialiuoju popiežiaus pasiuntiniu humanitariniais klausimais.
Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoja Iryna Vereščuk žurnalistams Romoje sakė, kad Ukraina nori, jog Šventasis Sostas veiktų kaip tarpininkas arba platforma, per kurią Ukraina ir Rusija galėtų aptarti civilių grąžinimą.
„Vienas dalykas, kai mes turime jų karo belaisvius, o rusai nori juos susigrąžinti. Jie turi mūsų karo belaisvius, mes turime jų. Tada mainais esame suinteresuoti“, tačiau Ukraina nelaiko jokių Rusijos civilių, kuriuos galėtų išmainyti, sakė ji.
Neaišku, ar per neoficialų Vatikano kanalą buvo grąžinti kokie nors vaikai ar kiti civiliai asmenys.
I. Vereščuk teigė, kad vykstant M. Zuppi misijai, Rusija pasinaudojo „pilkąja zona“, kad nereaguotų į Ukrainos sudarytus civilių, kuriuos ji norėjo susigrąžinti, sąrašus, nes procesas nebuvo formaliai įtvirtintas.
„Kai procesas bus oficialiai patvirtintas, galėsime tinkamai bendrauti su rusais, o kai pateiksime laišką per platformą, jie turės atsakyti“, – aiškino ji.
Nei Vatikanas, nei Rusijos ambasada prie Šventojo Sosto kol kas neatsakė į prašymus pakomentuoti.
TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl vaikų grobimo
I. Vereščuk lydi Ukrainos vaikų, tėvų ir senelių delegaciją, kurie gyveno Rusijos kontroliuojamose arba okupuotose Donecko dalyse arba buvo Rusijos pajėgų laikomi kitur ir dabar gyvena Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad šalis ir toliau dokumentuoja tūkstančius atvejų, kai į Rusiją buvo neteisėtai išvežti vaikai. Kyjivas šią praktiką vadina viena jautriausių humanitarinių krizių.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) 2023-iaisiais išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, argumentuodamas, kad jis yra atsakingas už neteisėtą ukrainiečių gyventojų, įskaitant vaikus, deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Remiantis naujausiais iniciatyvos „Bring Kids Back UA“ – Ukrainos prezidento inicijuoto projekto – duomenimis, oficialiai Rusija deportavo arba priverstinai perkėlė 19 546 ukrainiečių vaikus.
Žiniasklaidos pranešimuose, kuriuose cituojamas ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, teigiama, kad iki kovo 27 dienos diplomatiniais ir humanitariniais kanalais į Ukrainą sėkmingai grąžinti 1 247 vaikai.
I. Vereščuk teigė, kad Ukraina per Raudonąjį Kryžių nustatė apie 2 tūkst. Rusijos nelaisvėje esančių civilių vardus. Neaišku, ar į šį skaičių įeina vaikai.
Ukrainos jaunimas ir rusų propaganda
Penktadienį susitikime su popiežiumi dalyvausiantys jaunuoliai pasakojo, kad gyvendami Donecke, Rytų Ukrainoje, kur Ukraina nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamomis pajėgomis, susidūrė su rusų propaganda.
Rusija dabar kontroliuoja didžiąją dalį Donbaso, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys.
Jaunuoliai teigė, kad mokykloje patyrė mokinių ir mokytojų rusų patyčias. Jie buvo verčiami mokytis Rusijos himno, kalbėti rusiškai ir rašyti palaikymo laiškus Rusijos kariams.
„Kai pasakiau, kad nebenoriu rašyti jokių laiškų, kažkas pradėjo su manimi ginčytis ir man buvo pasakyta, kad Ukrainos nebėra“, – sakė Veronika Vlasova, kuri būdama 13 metų buvo išvežta į Rusijos teritoriją ir 14 mėnesių prabuvo atskirta nuo motinos.
Dabar 16 metų sulaukusi mergina pasakojo, kad buvo laikoma vaikų reabilitacijos centre Rusijos teritorijoje. Jai buvo neleidžiama naudotis telefonu. Galų gale jai pavyko ištrūkti. Dabar ji gyvena Kyjive.
Liudmyla Siryk papasakojo apie kelis mėnesius trukusias savo anūko, kuris būdamas 12 metų buvo sužeistas Mariupolyje, paieškas 2022-ųjų kovą – pirmosiomis karo savaitėmis.
Jos anūkas Oleksandras Radčukas buvo atskirtas nuo savo motinos, L. Siryk dukters, ir nuvežtas į ligoninę Donecke.
L. Siryk pasakojo, kad tik po kelių mėnesių intensyvių pastangų jai pavyko gauti dokumentus, reikalingus, kad O. Radčukas būtų grąžintas namo. Paskui moteris keturias dienas autobusu keliavo per Baltijos šalis ir Rusiją iki Donecko, kur galėjo su juo susitikti ligoninėje.
„Niekada gyvenime nesu keliavusi“, – sakė ji.
Dabar 15-metis O. Radčukas mano, kad jo motina laikoma Rusijos nelaisvėje.
