Ukrainos rytuose toliau verdant susirėmimams, Donecko gyventojai užsipuolė Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojus (ESBO) ir Raudonojo kryžiaus (RK) atstovus, reikalaudami deramai nušviesti prieš juos vykdomus nusikaltimus.
Vietiniai gyventojai nori, kad užuot nemokamai gyvendami prabangiame viešbutyje, stebėtojai pamėgintų įsikraustyti į rūsius, kur ukrainiečiai yra priversti su vaikais slėptis nuo apšaudymų. Atmosfera vis kaista, o vykusio protesto metu gyventojai ant stebėtojų automobilių purškė žodžius „taika“ ir „mes už taiką“. Stebėtojų atstovas atkirto, kad protestas sukurstytas, ir pareikalavo separatistų valdžią užtikrinti jų saugumą.
„Tai riboja mūsų galimybę stebėti. Mūsų judėjimo laisvė apribota, kas yra mūsų veiklos cenzūra. Ji nepriimtina, ir neatitinka mandato, kurį suteikė 57 šalys, tarp jų – Rusija ir Ukraina“, – teigė ESBO stebėtojų misijos Ukrainoje vadovo pavaduotojas Alexander Hugas.
Donecką per pastarąją savaitę drebina jau seniai negirdėto masto apšaudymai, nusinešę kelių civilių gyvybes. Savaitgalį pirmą kartą nuo vasario atakuotas miesto centras. Vakar artilerija apšaudė Kijevo kontroliuojamą Avdijivką.
Abi konflikto pusės kaltina viena kitą dėl karo nusikaltimų prieš civilius. Kelis internete pasirodžiusius vaizdo įrašus išanalizavę ekspertai sako, kad išvada vienareikšmiška: patys smogikai šaudo į savo šalininkų namus, nes Ukrainos pajėgų ginklai arba negali pasiekti nukentėjusių rajonų, arba yra priešingoje pusėje.
Sunkioji artilerija turėjo būti atitraukta dar pavasarį, tačiau tik antradienį Minske Ukrainos ir separatistų atstovai sutarė nuo fronto linijos atitraukti tankus bei mažesnes ginklų sistemas. Tačiau ir dabar konflikto pusės viena kitą kaltina nesilaikant naujausio susitarimo, o Rusijos parlamento vadovas pareiškė, kad tokią šalį kaip Ukraina įveiktų per penkias dienas.
NATO pajėgų Europoje vadas ketvirtadienį susitiko su Ukrainos prezidentu. Generolas Filipas Bridlovas spaudžia savo šalies, Jungtinių Amerikos Valstijų, prezidentą Baracką Obamą skirti daugiau realios karinės paramos Kijevui. Baltieji rūmai vis dar nenori teikti ginklų, bet „Wall Street Journal“ skelbia, kad jie svarsto Pentagono planą nusiųsti tolimojo nuotolio radarą, kuris leistų Ukrainos pajėgoms kur kas veiksmingiau kovoti su priešo artilerija.
Aštuoniolikos NATO šalių ir partnerių kariai netoli Lvovo dalyvauja kasmetiniuose Jungtinių Valstijų organizuojamuose mokymuose, juos penktadienį stebės ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Rusija jau pareiškė, kad beveik dviejų tūkstančių karių pratybos Ukrainos vakaruose gali sugriauti pažangą, sprendžiant konfliktą jos rytuose, kurį Maskva vėl vadina „vidine“ krize.
Rusijos parlamento vadovas, tiesiai neminėdamas Ukrainos, pareiškė, kad jei Rusijai tektų kariauti su bankrutavusia ir korumpuota šalimi, kurios armija žlugusi, ją įveiktų per tris–penkias dienas. Sergejus Naryškinas tai sakė dešimčiai Prancūzijos parlamentarų, kurie ketina apsilankyti okupuotame Kryme, ir paaiškino, kad tai Ukraina jį neteisėtai aneksavo žlungant Sovietų Sąjungai. Didžiąją delegacijos dalį sudaro įtakingi politikai iš Nikola Sarkozy dešiniųjų partijos.
Rytų Ukrainoje vien per 90 šios paros susirėmimų sužeisti septyni kariai. Kovų mastas nė iš tolo neprimena praėjusio rugpjūčio ar sausio mūšių, bet kaip tik dėl to karas Ukrainoje pradingo iš pasaulio dėmesio centro. Lieka mažiau kaip pusė metų iki Minske sutarto galutinio termino abiem pusėms sutarti ir grąžinti Kijevui sienos su Rusija kontrolę, bet atrodo, kad kol kas Maskva šį karą pavertė dar vienu įšaldytu konfliktu.
