Pereiti į pagrindinį turinį

Ukrainos diagnozė: porevoliucinis sindromas

2008-10-25 09:00
Ukrainos diagnozė: porevoliucinis sindromas
Ukrainos diagnozė: porevoliucinis sindromas / AFP nuotr. Dvikova: "oranžinių" princese vadinta premjerė J.Tymošenko ir buvęs "oranžinių" lyderis, dabar prezidentas, V.Juščenka – skirtingų barikadų pusėse.

Oranžinės revoliucijos lopšys vėl kunkuliuoja. Tik šiandien politikai jau pamiršo idealus, o jų tarpusavio rietenų nuvarginti Ukrainos gyventojai neturi noro nei politikuoti, nei eiti į dar vienus pirmalaikius rinkimus.

Tik praeities sentimentai

Kijevo Mohylos akademijos viceprezidentė Natalija Šumkova prisimena, kaip prieš ketverius metus studentai praleisdavo paskaitas, nes eidavo į Maidaną – sostinės Nepriklausomybės aikštę.

"Jie kovojo ne už kokią nors politinę jėgą, o už laisvą žodį, už kitokius valstybės ir žmogaus santykius", – pasakojo prestižiškiausios Ukrainos aukštojo mokslo įstaigos vadovo pavaduotoja.

Akademijos vadovybė taip pat įsitraukė į politikos sūkurį: rašė kreipimusis šalies vadovams, o iš pirmojo šalies prezidento Leonido Kravčiuko atėmė garbės daktaro titulą dėl to, kad jis palaikė 2004-ųjų prezidento rinkimų rezultatus suklastojusias politines jėgas.

Šiandien šalyje vyrauja visai kitokios nuotaikos. Viena vertus, karaliauja nusivylimas dėl neįgyvendintų svajonių. Tačiau, pasak N.Šumkovos, žmonės supranta, kad kelias į laisvę nėra rožėmis klotas ir į ateitį žiūri optimistiškai.

Antro Maidano nebus

Kijevo nepriklausomybės aikštėje apie Oranžinę revoliuciją primena tik išpaišyta siena, kur šalia užrašo "Čia buvo Kisa ir Osia" puikuojasi šūkis "Mes nugalėjome!" Patys sostinės gyventojai su nostalgija prisimena 2004 m. pabaigos įvykius.

"Žinote, kas liūdniausia? Kad antro Maidano nebebus", – sakė ypatingą ukrainietišką svetingumą lietuvių žurnalistams pademonstravusi kūrybinio susivienijimo "Slavuta" darbuotoja Liudmila. Jos manymu, žmonės taip pavargo nuo politinių rietenų, kad į rinkimus, jau trečius per pastaruosius trejus metus, neis.

Taip pat mano ir Kijevo spūstyse meistriškai manevruojantis taksistas Viktoras. "Žmonės galvoja ne apie politiką, o apie tai, kaip uždirbti pinigų, gerai praleisti savaitgalį", – sakė vyras.

Išgelbės futbolo čempionatas?

Tiesa, politines audras ignoruoti pavyksta ne visiems. Ukrainoje 2012 m. vyksiančio Europos futbolo čempionato ruošimuisi vadovaujantis Jevhenas Červonenka skundėsi, kad jos trukdo dirbti.

"Esame politinės kovos įkaitai. Kai kurie politikai naudojasi šiuo projektu kovodami dėl įtakos, tempdami antklodę į savo pusę", – sakė pareigūnas, laikomas prezidento Viktoro Juščenkos žmogumi ir dėl to užsitarnavęs premjerės Julijos Tymošenko rūstybę.

Tačiau politinės audros, jo manymu, yra įprastas demokratijos negalavimas. "Svarbiausia, kad manęs niekas nepašalins už tai, jog turiu savo nuomonę, – sakė J.Červonenka, buvęs vienas Oranžinės revoliucijos organizatorių ir 2004 m. pabaigoje vadovavęs V.Juščenkos štabo saugumui. – Mes sukūrėme demokratiją ir pagimdėme tautą, kuri turi savo nuomonę ir sugeba už save pakovoti. Tik blogai tai, kad visos politinės jėgos kovoja ne už tėvynę, o už save."

Europos futbolo čempionatas yra postūmis Ukrainai sparčiau vystytis. "Į patį futbolą žiūriu abejingai. Šis projektas man yra galimybė pakelti valstybę, suteikti jai europinį statusą", – prisipažino jis.

Istorija kartojasi

Šią savaitę Ukrainos politinėje padangėje buvo karšta. Aukščiausiąją Radą paleisti nusprendęs prezidentas buvo priverstas kuriam laikui pristabdyti savo įsako galiojimą, kad parlamentas galėtų susirinkti ir pasirūpinti pirmalaikių rinkimų finansavimu. Į posėdį suvažiavę deputatai vėl pradėjo ginčytis, o Julijos Tymošekos bloko nariai blokavo Aukščiausiosios Rados darbą.

Todėl spėjama, kad pirmalaikiai rinkimai į parlamentą greičiausiai vyks sausį, o ne gruodį, kaip planuota. Kijevo gyventojai pusiau juokais kalba, kad taip netgi būtų geriau, nes balsuoti ateitų daugiau žmonių. Mat ukrainiečiai pamėgo Naujuosius metus sutikti užsienyje.

Kijevo Michailo Bulgakovo muziejaus darbuotoja Svetlana mano, kad šiandien vyksta kažkas panašaus į tai, kas vyko prieš šimtmetį, garsaus rašytojo laikais: gyvenimą diktuoja šarikovai ir švonderiai.

"Istorija kartojasi. Gyvenimas pasidaro sudėtingas, kai žmogus praranda moralinius orientyrus", – tarė moteris, pirštu rodydama į ant sienos kabantį šventojo atvaizdą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų