Garbės reikalas

J.Bezosas pranešė ir toliau dalyvausiantis svarbiose "Amazon" iniciatyvose, tačiau daugiau dėmesio skirsiąs filantropijai, jam priklausančiam laikraščiui "The Washington Post" ir kosmoso pramonės įmonei "Blue Origin".

Atrodytų, J.Bezosas gali nevaržyti savo fantazijos. O kaip su aktyvia verslo veikla atsisveikino jo pirmtakai, savo laiku buvę turtingiausieji iš turtingiausiųjų?

JAV žurnalistas, finansų ekspertas Gregas Steinmetzas 2015-aisiais išleistoje knygoje "Turtingiausias kada nors gyvenęs žmogus" teigia, kad šį titulą turintis žmogus gyveno XVI a. Jo turto vertė 1525 m. buvo maždaug 2,1 mln. guldenų: skaičiuojant šiandienos kursu, daugiau kaip 600 mlrd. eurų. Tai – 4,5 karto daugiau nei J.Bezoso turtas, matuojamas beveik 0,9 proc. JAV bendrojo vidaus produkto (BVP), triskart daugiau nei šiandien turtingiausio planetoje Elono Musko (asmeninis turtas vertinamas 168 mlrd. eurų).

J.Fuggerio (1459–1525) pasitraukimas buvo tragiškas. 1520-ųjų pradžioje, kai buvo pasiekęs savo asmeninės galios ir politinės įtakos viršūnę, jis užsitraukė Vengrijos ir Čekijos karaliaus Liudviko II nemalonę. 1525 m. jaunas valdovas iš Jogailaičių dinastijos piktinosi vokiečių verslininko įtaka rūdos kasybai.

66-erių J.Fuggeris iš pradžių bandė atsilaikyti karaliaus spaudimui, tačiau nesėkmingai. Kaip vėliau rašė jo biografai, J.Fuggeris priešinosi iki paskutinės gyvenimo dienos, labiau kovodamas jau dėl savo garbės, o ne dėl interesų. Kovos įkarštyje 1525 m. gruodžio 30 d. J.Fuggeris mirė.

A. Carnegie biblioteka

Monopolisto simbolis

Kur kas geresnėmis aplinkybėmis iš aktyvaus verslo pasitraukė Johnas D.Rockefelleris (1839–1937). Didžiausias jo turtas tuo metu siekė šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. visos JAV produkcijos. Perskaičiavus šių dienų kainomis, – maždaug 283 mlrd. eurų. Skirtingai nei J.Fuggeris, iš tėvų paveldėjęs galingą finansų verslą, J.D.Rockefelleris savąjį sukūrė pats.

Didžiausias jo turtas tuo metu siekė šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. visos JAV produkcijos. Perskaičiavus šių dienų kainomis, – maždaug 283 mlrd. eurų.

Pradėjęs nuo buhalterio padėjėjo amerikietis netrukus įsitraukė į naftos verslą. Anot "Die Welt", jo kompanijos "Standard Oil Company" sėkmę lėmė tai, kad ji apėmė visą verslo grandinę – nuo gavybos iki logistikos ir perdirbimo iki pardavimo. Ilgainiui J.D.Rockefellerio korporacija tapo monopolijos archetipu.

Manoma, kad viena priežasčių, kodėl 1897 m., būdamas 58-erių, J.D.Rockefelleris pasitraukė iš aktyvaus verslo, "Standard Oil" valdymą paliko sūnui ir samdomiems vadovams, – nesutarimai su politikais, įžvelgusiais neigiamus monopolijos padarinius JAV ūkiui.

Valdant JAV prezidentui Theodore'ui Rooseveltui, "Standard Oil" teko suskaidyti į mažesnes kompanijas, todėl korporacijos akcijų kaina smarkiai krito. Tačiau J.D.Rockefelleris vyresnysis nesiliovė tikėjęs savo bendrovės, kurios vis dar buvo pagrindinis akcininkas, ateitimi, todėl pirko akcijas žemomis kainomis.

Netrukus prasidėjęs naftos pramonės pakilimas jo turto vertę išpūtė iki beveik neišmatuojamų apimčių. Tada J.D.Rockefelleris (kaip ir jo sūnus) labiausiai domėjosi filantropija ir 1913 m. įkūrė fondą su pasakišku kapitalu – tam paaukojo dešimtadalį tuomečio savo turto. J.D.Rockefelleris mirė sulaukęs beveik 98 metų.

J. D. Rockefelleris su sūnumi

Mirti turtingam gėdinga

Šie tiek panašus į D.J.Rockefellerį ir škotas Andrew Carnegie (1835–1919). Į JAV imigravęs paauglystėje, ragavęs fabriko darbininko duonos, jis netrukus pasuko tuometinių moderniųjų technologijų link: įsidarbino telegrafo stotyje, dirbo geležinkelių administracijoje.

1889 m. išleistoje knygoje "Turto evangelija" A.Carnegie rašė: "Žmogus, kuris miršta turtingas, miršta iš gėdos."

Suprasdamas artėjančios augančios pramonės, geležinkelio svarbą ir poreikius, A.Carnegie investavo į plieno pramonę bei per kelerius metus tapo vienu turtingiausių amerikiečių. Pirmą kartą iš aktyvaus verslo jis pasitraukė 1889-aisiais, valdymą perdavė savo verslo partneriui Henry Clay Frickui, kuris 1892 m. visas įmones sujungė į "Carnegie Steel Company" – anuomet didžiausią plieno koncerną pasaulyje.

Siekiant mažinti sąnaudas, kompanija eksploatavo darbuotojus: po dvylika valandų per parą visas septynias savaitės dienas dirbę žmonės turėjo tik vieną laisvadienį per metus – JAV Nepriklausomybės dieną. Pasipylus streikams, dėl jų kilus neramumams, kurie nusinešė ir žmonių gyvybių, A.Carnegie 1899 m. išpirko iš partnerio akcijas ir grįžo prie verslo.

Kai būdamas 65-erių A.Carnegie pardavė savo įmonę, jo turtas beveik prilygo J.D.Rockfellerio turtui.

1889 m. išleistoje knygoje "Turto evangelija" A.Carnegie rašė: "Žmogus, kuris miršta turtingas, miršta iš gėdos." Šiuo principu vadovavosi ir jis pats. Pasirūpinęs, kad skursti netektų nei jam pačiam, nei jo vienturtei dukrai, amerikietis įkūrė daugybę fondų JAV, Europoje ir tapo dosniu filantropu.