Pereiti į pagrindinį turinį

V. Orbanas padėjėjo komentarą, kad Vengrija nekovotų su rusų invazija, laiko klaida

2024-09-27 21:12
BNS inf.

Vengrijoje vienas iš premjero Viktoro Orbano artimiausių padėjėjų išprovokavo diskusijas, užsimindamas, esą Vengrija nekovotų prieš Rusijos invaziją, kaip tai daro Ukraina.

Balazsas Orbanas
Balazsas Orbanas / Scanpix nuotr.

Reaguodamas vengrų ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad šalis visuomet gynėsi ir ginsis nuo užsienio išpuolių.

Kalbėdamas visuomeniniam radijui, V. Orbanas stengėsi sumenkinti savo politikos direktoriaus Balazso Orbano (Balažo Orbano) komentarus, kurie sukėlė daugelio Vengrijos gyventojų pasipiktinimą ir raginimus atsistatydinti.

Trečiadienį kalbėdamas vienoje tinklalaidėje B. Orbanas, kuris nėra giminystės ryšiais susijęs su premjeru, sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė neatsakingą sprendimą, nusprendęs karinėmis priemonėmis ginti savo šalį, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Anot jo, Vengrija išmoko, kad su „brangiomis vengrų gyvybėmis“ reikia elgtis atsargiai, o ne aukoti jas gynybai.

Ministras pirmininkas V. Orbanas šį komentarą pavadino „dviprasmišku pareiškimu, kuris šiame kontekste yra klaida“.

Jis pabrėžė, kad Vengrija „visada gynėsi, ginsis šiandien ir ginsis ateityje visomis įmanomomis priemonėmis“.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vengrija, NATO narė, užėmė priešišką poziciją kaimynės atžvilgiu ir stengėsi blokuoti, atidėti ar slopinti Europos Sąjungos pastangas teikti finansinę ir karinę paramą Kyjivui ir taikyti sankcijas Maskvai dėl jos karo.

Dėl to daugelis Europos lyderių kaltina Vengriją bandymu suskaldyti ES ir patenkinti Rusijos interesus.

Jautri tema

B. Orbano pareiškimai papiktino daugelį vengrų, kurie juos suprato kaip užuominą, kad 1956 metų antisovietiniame sukilime dalyvavę vengrų kovotojai padarė klaidą priešindamiesi sovietų okupacijai.

Sukilimą galiausiai numalšino Raudonoji armija, nužudžiusi iki 3 tūkst. civilių ir sugriovusi didžiąją sostinės Budapešto dalį.

„Kiekviena šalis turi teisę pati spręsti savo likimą, – sakė B. Orbanas. – Tačiau remdamiesi 1956-aisiais, nebūtume padarę to, ką prieš dvejus su puse metų padarė prezidentas Zelenskis, nes tai buvo neatsakinga.“

Šaltojo karo laikų Vengrijos sukilimas yra labai svarbus šalies sąmonėje kaip didvyriškos kovos už nepriklausomybę ir apsisprendimą simbolis. Kai kurie vengrai šiandien glaudžius savo vyriausybės ryšius su Rusija vertina kaip 1956 metų revoliucijos pastangų išstumti sovietų karius iš šalies išdavystę.

Reaguodamas į kritiką, B. Orbanas ketvirtadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad Vengrijos vyriausybė nemato jokios prasmės karui Ukrainoje ir kad „šimtai tūkstančių žmonių žuvo (...) veltui“.

Tačiau penktadienį ministras pirmininkas V. Orbanas stengėsi sumažinti įtampą sakydamas, kad Vengrija yra dėkinga didvyriams ir kovotojams už laisvę, kurie 1956-aisiais stojo į kovą su sovietų priespauda.

„Jei žmogus kalba tokiais subtiliais klausimais, tai turi būti suformuluota labai tiksliai, nepaliekant jokių abejonių dėl mūsų pozicijos“, – teigė jis.

Ketvirtadienį žymiausias Vengrijos opozicijos veikėjas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) paragino B. Orbaną atsistatydinti iki spalio 23 dienos, 68-ųjų revoliucijos metinių.

„Toks žmogus negali eiti valstybinių pareigų kartu su Vengrijos ministru pirmininku“, – rašė P. Magyaras.

Daugiau naujienų