- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai pernai pavasarį Viktoro Orbano partija „Fidesz“ didele persvara laimėjo ketvirtus rinkimus iš eilės, buvo akivaizdu: vengrai neatsispyrė brangioms dovanoms. Senjorai gavo 13-ąją pensiją, jaunimas iki 25 metų – indulgenciją nuo pajamų mokesčio, šeimos – mokesčių lengvatas, o visi ratuotieji – piniginei draugiškas kainas degalinėje: Vyriausybė nustatė viršutinę benzino kainos ribą. Tačiau ekonomikos įstatymai – ne dovanoms jautrūs rinkėjai, prieš juos bejėgis net ir V. Orbanas.
Kainų pasiutpolkė
Pinigai, kuriais perrinkimo siekiantis premjeras prieš rinkimus užtvindė Vengrijos namų ūkius, skatina infliaciją. Gruodį ji pakilo nuo 22,5 proc. iki 24,5 proc. Nors rodiklis ir buvo mažesnis užprognozuotus 26 proc., jis – didžiausias nuo 1996 m. Infliaciją skatina išaugusios maisto produktų (44,8 proc.), degalų (55,5 proc.) kainos.
Kad sustabdytų žmonių nepasitenkinimą, Vyriausybė buvo priversta nustatyti jau nebe degalų, bet kiaušinių ir bulvių viršutinę kainų ribą. Siekdami kompensuoti negaunamas pajamas iš šių prekių, prekybininkai pradėjo branginti tuos produktus, kurių kaina nekontroliuojama.
Sumažėjus iš Rusijos importuojamos naftos, Vengrijos degalinėms pritrūkus degalų, V. Orbanas buvo priverstas panaikinti vyriausybės nustatytas degalų kainų lubas.
Kad užlopytų biudžeto skyles, Vyriausybei teko didinti mokesčius ir pristabdyti kai kuriuos viešosios infrastruktūros projektus, su infliacija bandoma kovoti didinant palūkanų normą.
Lengviausias kelias įveikti sunkumus – pagalba iš Briuselio. Tačiau dėl teisinės valstybės principų trūkumų Vengrija jau neteko dalies ES finansavimo.
Gruodį Europos Komisija rekomendavo įšaldyti milijardinį pagalbos paketą Vengrijai. Savo sprendimą Briuselis grindė per menku Budapešto dėmesiu kovai su korupcija, teisinių mechanizmų, kurie neleistų grobstyti ES skiriamų lėšų, stoka.
Siekdamas gauti pinigus, Budapeštas įsipareigojo vykdyti įvairias teisines ir kovos su korupcija reformas, be kita ko, įsteigti priežiūros instituciją, kurioje dirbtų „Transparency International“ atstovas. ES galiausiai sumažino blokuojamo finansavimo sumą, kad Budapeštas neblokuotų finansinės pagalbos Ukrainai ir visuotinio minimalaus pelno mokesčio didelėms tarptautinėms įmonėms.
Labiausiai korumpuota
Nuo 2010 m. trunkanti V. Orbano era Vengrijai atnešė korumpuočiausios ES valstybės titulą. Korupcijos suvokimo indeksą kasmet sudarančios „Transparency International“ sąraše 2020 m. Vengrija dar konkuravo su kitomis dviem ES narėmis Bulgarija ir Rumunija. 2021 m. – jau tik su Bulgarija. Pernai šioje gėdingoje dvikovoje Budapeštas įveikė ir ją.
Demokratijos indekse Vengrija yra tarp didžiausią nuosmukį patyrusių šalių, jos statusas jau nebe „laisva“, bet „iš dalies laisva“.
Pagrindiniame situaciją su piktnaudžiavimu patikėta galia pasaulio valstybėse atskleidžiančiame korupcijos reitinge 2022 m. Vengrija buvo 77 iš 180. V. Orbano valdymo laikmečiu šalis nukrito per daugiau kaip 30 pozicijų – iš 46 ir, surinkusi tiek pat balų kiek ir Burkina Fasas, Kuveitas, Solomonų salos, Rytų Timoras, Trinidadas ir Tobagas, Vietnamas, šiandien gali didžiuotis tuo, kad Europos žemyne nėra paskutinė: lenkia Kosovą, Šiaurės Makedoniją, Baltarusiją, Moldovą, Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Ukrainą.
„Transparency International“ ataskaitoje Vengrijos rezultatas siejamas su dešimtmetį trunkančia sistemine korupcija, prastėjančia demokratijos padėtimi. „Daugėja įrodymų prieš politinį elitą dėl netinkamo valstybės ir ES lėšų naudojimo“, – sakoma ataskaitoje.
Požiūris į vertybes
Vakarietiškų vertybių sistemoje V. Orbano valdoma šalis kryptingai dreifuoja paribių link. „Reporteriai be sienų“ sudaromame spaudos laisvės indekse 2010–2022 m. Vengrija nukrito iš 23 vietos į 85 iš 180 šalių. Nepriklausoma Vengrijos žiniasklaida nors ir išlaiko svarbias pozicijas rinkoje, patiria politinį, ekonominį ir reguliavimo spaudimą.
„Freedom House“ sudaromame demokratijos indekse Vengrija yra tarp didžiausią nuosmukį patyrusių šalių, jos statusas jau nebe „laisva“, bet „iš dalies laisva“, o 2022 m. ji užėmė 56 vietą. Didžiausias šalies problemas įvardijo Europos Parlamentas. Rugsėjį priimtoje rezoliucijoje jis išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos konstitucinės ir rinkimų sistemų, teismų nepriklausomumo, galimos korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų, LGBTQ+ teisių, žiniasklaidos, akademinių ir religinių laisvių.
Net ir šiandien, kai Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o dėl pagalbos didinimo nebeabejojama net ir Berlyne, Budapešte bandoma laikytis maksimalaus neutralumo. Sausio pabaigoje paklaustas apie Vengrijos pagalbą Ukrainai, V. Orbanas pareiškė: „Kol aš esu ministras pirmininkas, negali būti nė kalbos.“
Be Turkijos, Vengrija yra vienintelė NATO narė, dar neratifikavusi Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso. Dėl šio klausimo Vengrijos parlamentas planuoja balsuoti vasario antroje pusėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį2
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...
-
V. Zelenskis: šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pagamins dešimt savaeigių pabūklų „Bohdan“
Jau šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pirmą kartą pagamins dešimt savaeigių artilerijos pabūklų „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau. ...
-
Iranas perspėjo Izraelį nepulti branduolinių objektų2
Ketvirtadienį aukšto rango Revoliucinės gvardijos generolas pagrasino smogti į Izraelio „branduolinius objektus“, jei Izraelis užpuls Irano atominius objektus, pranešė valstybinė žiniasklaida, Iranui laukiant atsakomųjų veiks...