Po derybų Helsinkyje abu lyderiai sakė esantys nusiteikę bendradarbiauti sprendžiant globalius iššūkius. D. Trumpas ir V. Putinas nurodė aptarę įvairius klausimus, pradedant konfliktais Sirijoje ir Ukrainoje, baigiant santykiais su Kinija, prekybos tarifais ir branduolinių arsenalų dydžiais.

Per bendrą spaudos konferenciją D. Trumpas sakė, kad derybų metu „tikrai daug laiko skyręs kalbėti“ apie kišimąsi į rinkimus, bet nesileido į detales ir nepasmerkė jokių Maskvos veiksmų.

Praėjusią savaitę JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris) apkaltino 12 Rusijos žvalgybos pareigūnų dėl įsilaužimo į D. Trumpo varžovės 2016 metų rinkimuose H. Clinton ir jos Demokratų partijos kompiuterių serverius, o tada nutekinus privačius elektroninius laiškus, siekiant pakenkti jos kampanijai

Kai vieno žurnalisto buvo konkrečiai paklaustas apie savo žvalgybos vadovų išvadas, D. Trumpas pareiškė, kad V. Putinas „tvirtai“ paneigė, kad buvo koks nors Rusijos kišimasis. Prezidentas pridūrė, kad R. Muellerio vykdomas tyrimas yra „katastrofa Jungtinėms Valstijoms“.

D. Trumpas dar kartą paneigė buvus kokį nors susimokymą tarp jo rinkimų kampanijos ir Kremliaus.

V. Putinas savo ruožtu pareiškė: „Turėjau pakartoti, ką esu daug kartų sakęs: kad Rusijos valstybė niekada nesikišo ir neplanuoja kištis į JAV vidaus reikalus.“

JAV lyderis, užsibrėžęs vystyti asmeninius ryšius su Kremliaus vadovu, nepaisydamas įtarimų dėl Maskvos kišimosi, prieš šį viršūnių susitikimą, dėl dabartinės blogos dvišalių santykių būklės apkaltino savo pirmtakų „kvailumą“. Maskva noriai jam pritarė.

Po šių derybų abu prezidentai atrodė nusiteikę akcentuoti teigiamus dalykus.

„Mūsų santykiai niekada nebuvo blogesni negu yra dabar. Tačiau maždaug prieš keturias valandas tai pasikeitė. Aš tikrai tuo tikiu“, – pareiškė D. Trumpas ir pažadėjo, kad viršūnių susitikimas Helsinkyje „tėra pradžia“.

V. Putinas kalbėjo panašiai: „Bet kam akivaizdu, kad dvišaliai ryšiai patiria sunkų laikotarpį. Tačiau šiems sunkumams, dabartinei įtemptai atmosferai nėra jokių objektyvių priežasčių.“

Rusijos lyderis gyrė „atvirą ir dalykišką“ viršūnių susitikimo atmosferą bei pridūrė laikantis šias derybas „labai sėkmingomis ir naudingomis“.

Abu lyderiai pirmadienio popietę Suomijos sostinėje ilgiau kaip dvi valandas kalbėjosi akis į akį, dalyvaujant tik vertėjams. Vėliau prie jųdviejų prisidėjo abiejų šalių nacionalinio saugumo komandos.

Daugelis Vašingtone susirūpinę dėl D. Trumpo sprendimo kalbėtis su V. Putinu be padėjėjų ir spėlioja, kokių nuolaidų buvusiam KGB darbuotojui gali pažadėti prezidentas, anksčiau šiltai bendravęs su Kinijos ir Šiaurės Korėjos autokratiniais lyderiais.

Kai kurie D. Trumpo kritikai siūlė visai atšaukti Helsinkio viršūnių susitikimą, kai JAV Teisingumo departamentas iškėlė kaltinimus 12 Rusijos žvalgybos karininkų už jų numanomą vaidmenį per 2016 metų Amerikos prezidento rinkimų kampaniją įvykdytuose kibernetiniuose įsilaužimuose į Demokratų partijos serverius ir elektroninio pašto sistemas.

Tačiau D. Trumpas, įsitikinęs, kad jo unikali diplomatija padės jam rasti bendrą kalbą su V. Putinu, savo sumanymo neatsisakė ir reiškė viltį užmegzti „ypatingą ryšį“ su Kremliaus vadovu.

„Atėjo laikas rimtai pasikalbėti apie mūsų santykius ir problemų turinčius pasaulio rajonus“, – pareiškė V. Putinas, tebesimėgaudamas D. Trumpo ir kitų pasaulio sveikinimais dėl sėkmingai surengto pasaulio futbolo čempionato Rusijoje.

„Tiesą sakant, daugybę pastarųjų metų mūsų santykiai nebuvo geri. Aš tikrai galvoju, jog pasaulis nori, kad mes sutartume. Esame dvi didžiosios branduolinės galybės“, – pridūrė D. Trumpas.

„Paikumas ir kvailybė“

D. Trumpas savo dieną pradėjo įprasta žinute socialiniame tinkle „Twitter“: jis vėl užsipuolė savo priešininkus namuose ir dėl diplomatinių santykių su Rusija atšalimo apkaltino JAV vykdomus tyrimus dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimus.

„Mūsų santykiai su Rusija dar NIEKADA nebuvo tokie blogi. (Taip atsitiko) dėl daugybės metų JAV paikumo ir kvailybės – ir dėl dabar vykstančios dirbtinai sukeltos Raganų Medžioklės“, – parašė D. Trumpas.

Netrukus į šis komentaras sulaukė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo: „Mes pritariame“.

D. Trumpo oponentai savo ruožtu stengėsi išpopuliarinti sarkastišką grotažymę, pašiepiančią prezidento nenorą kritikuoti Kremlių: #BAF (angl. Blame America First – „Pirmiausiai kaltink Ameriką“).

Po praeitą savaitę Briuselyje vykusio audringo NATO viršūnių susitikimo D. Trumpas buvo kritikų apkaltintas, kad įsiteikti V. Putinui jam svarbiau negu išsaugoti transatlantinį aljansą.

Tačiau per pusryčius su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) D. Trumpas tikino, kad NATO „niekada nebuvo stipresnis“ ir „vieningesnis“ – esą dėl jo primygtinų raginimų sąjungininkams sąžiningai dalytis gynybos finansavimo našta.

Savaitgalį duodamas interviu televizijai „CBS News“ D. Trumpas pripažino, kad Rusija išlieka priešininkė, bet Maskvą pastatė toje pačioje barikadų pusėje, kaip ir Kiniją bei Europos Sąjungą, vadindamas jas Amerikos ekonominėmis ir diplomatinėmis varžovėmis.

Vis dėlto po įtempto NATO viršūnių susitikimo ir prieštaringai vertinamo D. Trumpo vizito Didžiojoje Britanijoje susirūpinę Europos lyderiai tikriausiai galės šiek šiek nusiraminti, jeigu susitikimas Helsinkyje rezultatai nebus itin reikšmingi.

Šie lyderiai jau dabar tūžta dėl D. Trumpo įvestų prekybos tarifų kai kurioms šalims, įskaitant Rusiją.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas panaudojo paties D. Trumpo mėgstamą frazę ir pareiškė, kad Amerikos lyderis kaltas dėl „melagingų naujienų platinimo“, turėdamas omenyje jo pareiškimą apie „priešus“. Kinijoje viešintis D. Tuskas perspėjo, kad nesutarimai dėl prekybos gali peraugti į audringą „konfliktą ir chaosą“.

„Europa ir Kinija, Amerika ir Rusija šiandien Pekine ir Helsinkyje yra kartu atsakingos už pasaulio tvarkos gerinimą, o ne jos griovimą, – sakoma jo „Twitter“ žinutėje. Tikiuosi, ši žinia pasieks Helsinkį.“

Suomijos sostinėje į gatves išėję protestuotojai smerkė ir D. Trumpo, ir V. Putino politiką. Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ ant bažnyčios bokšto pakabino didžiulį transparantą su užrašu: „Šildykite mūsų širdis, o ne planetą.“

D. Trumpas taip pat buvo raginamas Britanijos spausti V. Putiną dėl incidentų pietų Anglijoje, per kuriuos keturi žmonės buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Tačiau per spaudos konferenciją, D. Trumpas šių incidentų visiškai nepaminėjo.

V. Putinas: Rusijai Krymo klausimas išspręstas

V. Putinas pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono pozicijos Krymo klausimu skiriasi, bet Rusijai šis klausimas „galutinai išspręstas“.

„Prezidento Donaldo Trumpo pozicija Krymo klausimu žinoma, ir jis jos laikosi, jis kalba apie Krymo prijungimo prie Rusijos neteisėtumą“, - pareiškė V. Putinas pirmadienį per spaudos konferenciją Helsinkyje, skirtą Rusijos ir JAV viršūnių susitikimo rezultatams.

„Mūsų požiūris kitoks. Mes manome, kad surengėme referendumą griežtai laikydamiesi tarptautinės teisės, JT įstatų“, - teigė V. Putinas. „Mums, Rusijos Federacijai, šis klausimas galutinai išspręstas. Viskas“, - pabrėžė Rusijos prezidentas.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais.

V. Putinas: norėjau, kad rinkimus laimėtų D. Trumpas

V. Putinas spaudos konferencijoje pripažino norėjęs, kad JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas. Vieno žurnalisto paklaustas, ar jis norėjo, kad nugalėtų D. Trumpas ir ar jis ką nors dėl to darė, V. Putinas atsakė tik į pirmąją klausimo dalį: „Taip, aš norėjau, kad jis laimėtų rinkimus, nes jis yra už rusų ir amerikiečių santykių normalizavimą“.

Tačiau V. Putinas „nesąmone“ pavadino kaltinimus, kad Rusija kišosi į rinkimus JAV.

D. Trumpas spaudos konferencijoje sakė, kad V. Putinas susitikime „labai aiškiai“ neigė kaltinimus dėl kišimosi. Jis esą pasiteiravęs šito Rusijos vadovo ir šis jam atsakęs, kad tai nėra tiesa. D. Trumpas teigė nematąs priežasčių, kodėl Rusija turėjo daryti įtaką rinkimams. Tačiau jis norįs sužinoti, kas atsitiko su 30 000 elektroninių laiškų, pavogtų iš Hillary Clinton serverio. „Rusijoje jie nebūtų tiesiog dingę“, - sakė D. Trumpas.

D. Trumpas: su V. Putinu susitiksime dažniau

D. Trumpas pareiškė esąs dėkingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už pasirengimą tęsti atvirą dialogą ir pranešė, jog jie susitarė „dažnai susitikti ateityje“, praneša „Interfax“.

„Šiandien mes kartu praleidome kelias konstruktyvias valandas. Ir tai labai svarbu abiem mūsų šalims. Svarbu tęsti šį dialogą, ir mes susitarėme, kad ateityje veikiausiai dažnai susitiksime, ir tikimės, kad išspręsime visas problemas, kurias svarstėme šiandien. Dar sykį: prezidente Putinai, dėkoju jums“, - sakė trečiadienį D. Trumpas per spaudos konferenciją Helsinkyje po JAV ir Rusijos viršūnių susitikimo.

„Šiandieninis susitikimas - tai tik ilgo proceso pradžia. Bet mes žengėme pirmąjį žingsnį į geresnę ateitį“, - teigė JAV prezidentas.

Labai sėkmingos derybos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad kelias valandas Helsinkyje vykęs jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) buvo „labai sėkmingas“.

„Laikau jas (derybas) labai sėkmingomis ir naudingomis“, – V. Putinas sakė per spaudos konferenciją su D. Trumpu, taip pat pagyrė „atvirą ir dalykišką“ susitikimo atmosferą.

Jis pažymėjo, kad Baltieji rūmai ir Kremlius išreiškė bendrą pageidavimą gerinti smarkiai pašlijusius JAV ir Rusijos santykius.

„Šiandienos derybos atspindėjo mūsų su prezidentu D. Trumpu bendrą norą gerinti mūsų dvišalių neigiamą padėtį, suplanuoti pirmuosius žingsnius jiems taisyti, atkurti priimtiną pasitikėjimo lygį ir grįžti prie bendradarbiavimo ankstesniu lygiu“, – pabrėžė V. Putinas.

„Mūsų dienomis ir Rusija, ir JAV susiduria su visiškai kitokiomis grėsmėmis ir iššūkiais. Su visomis šiomis grėsmėmis galima susidoroti tik suvienijus pajėgas“, – sakė V. Putinas.

V. Putinas: dujų tranzitas per Ukrainą bus išsaugotas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bendroje spaudos konferencijoje teigė užtikrinęs JAV vadovui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kad dujų tranzitas per Ukrainą bus išsaugotas nepaisant Baltijos jūroje vykdomo politiškai jautraus dujotiekio projekto „Nord Stream 2“.

Spaudos konferencijoje V. Putinas teigė, kad D. Trumpas kalbėdamas su juo asmeniškai išreiškė nerimą dėl to, ar „Nord Stream 2“ dujotiekis nesužlugdys dujų tranzito per Ukrainą.

„Aš patikinau prezidentui Trumpui, kad Rusija yra pasiruošusi išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą. Be to, mes esame pasiruošę pratęsti tranzito sutartį, kuri baigiasi kitais metais, jei ginčas Stokholmo arbitražo teisme bus išspręstas“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ ir Rusijos monopolininko „Gazprom“ bylinėjimąsi Stokholmo arbitražo teisme.

Stokholmo tarptautinis arbitražas, gruodžio pabaigoje niekine paskelbęs „Gazprom“ primestą tiekimo sutarties sąlygą „imk arba mokėk“, draudimą Ukrainai reeksportuoti dujas pripažinęs neteisėta, o rusiškų dujų kainą Ukrainai – nepagrįstai padidinta, Rusijos dujų monopolininką „nuskriaudė“ ir kitoje abipusių pretenzijų bylos dalyje – dėl dujų tranzito per Ukrainą. „Gazprom“ buvo įpareigotas sumokėti „Naftogaz“ 4,63 mlrd. JAV dolerių už dvišalės dujų tranzito sutarties sąlygų nesilaikymą – per mažas faktines tranzito apimtis. Antroji nutartis iš esmės reiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas tapo skolingas Ukrainai 2,56 mlrd. dolerių.

Savo ruožtu D. Trumpas tvirtino, kad V. Putinas ir Rusija jam yra ne priešininkai, o konkurentai ir šalys turi daug potencialo bendradarbiaujant naftos ir dujų sektoriuose.

„Manau, kad mes konkuruosime, kalbant apie dujotiekį... Kaip žinote, Jungtinės Valstijos dabar yra, ar greitai bus, didžiausia valstybė naftos ir dujų pasaulyje, todėl mes pardavinėsime suskystintas gamtines dujas bei konkuruosime su dujotiekiu („Nord Stream 2“ - BNS) ir manau,a kad konkuruosime su jais sėkmingi, nors jie turi tam tikrą geografinį pranašumą“, – svarstė D. Trumpas.

„Mes dabar turime daug daugiau šaltinių ir Jungtinės Valstijos dabar yra gerokai kitokios nei prieš daugelį metų, todėl manau, kad mes nuožmiai konkuruosime“, – pridūrė jis.

V. Putinas taip pat pridėjo, kad JAV ir Rusija gali bendradarbiauti glaudžiau reguliuojant tarptautines rinkas.

„Mes nesame suinteresuoti drastišku kainų kritimu už tam tikros ribos, nes dėl to kentės mūsų gamintojai, įskaitant amerikiečius ir jų skalūninių dujų pramonę“, – sakė Rusijos prezidentas.

D.Trumpas: tyrimas dėl Rusijos kišimosi JAV yra katastrofa

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pareiškė, kad jo šalies vykdomas tyrimas dėl įtariamo Maskvos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus Jungtinėms Valstijoms yra tikra „katastrofa“.

„Mes surengėme puikią (rinkimų) kampaniją ir todėl aš tapau prezidentu“, - po Helsinkyje surengtų jųdviejų pirmųjų dvišalių derybų stovėdamas šalia V. Putino pareiškė D. Trumpas.

Jis kategoriškai paneigė, kad įtariami Rusijos kibernetiniai įsilaužimai ir propaganda padėjo jam nugalėti Hillary Clinton (Hilari Klinton) 2016 metų prezidento rinkimuose.

V. Putinas savo ruožtu pasiūlė galimybė JAV prokurorams pateikti prašymą apklausti kišimusi į rinkimus kaltinamus Rusijos piliečius.

"Jis gali atsiųsti mums prašymą apklausti asmenis, kuriuos jis įtaria", - pareiškė Kremliaus vadovas, turėdamas omenyje tyrimą vykdantį JAV specialųjį prokurorą Robertą Muellerį (Robertą Miulerį).

V. Putinas taip pat pripažino norėjęs, kad 2016-ųjų rinkimus laimėtų D. Trumpas, nes jis žadėjo siekti pagerinti abiejų šalių santykius.

"Taip, norėjau, kad jis laimėtų, nes jis kalbėjo apie Rusijos ir Amerikos santykių normalizavimą", - sakė Rusijos lyderis.

Praėjusią savaitę R. Muelleris apkaltino 12 Rusijos žvalgybos pareigūnų dėl įsilaužimo į D. Trumpo varžovės 2016 metų rinkimuose H. Clinton ir jos Demokratų partijos kompiuterių serverius, o tada nutekinus privačius elektroninius laiškus siekiant pakenkti jos kampanijai.

D. Trumpas įnirtingai neigia, kad jo kampanija buvo slapta susimokiusi su Rusija, ir smerkia šį specialų tyrimą kaip „raganų medžioklę“, kurią esą skatina jo priešai, norėdami pakirsti jo pergalės teisėtumą.